Buvęs Seimo spaudos tarnybos vadovas, dabartinis Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, parašęs monografiją apie Seimo viešuosius ryšius su visuomene, teigia, kad didelį visuomenės nepasitikėjimą Seimu gali lemti šios institucijos veiklos pobūdis.
„Nepasitikėjimo parlamentu reitingas rodo realų visuomenės požiūrį į Parlamentą. Pasitikėjimą parlamentu lyginti su ugniagesiais ar Bažnyčia yra ganėtinai sudėtinga. Mano manymu, tai iškreipia pačios demokratijos idėją“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Vaišnys.
A. Vaišnio nuomone, kuo institucija yra uždaresnė, tuo pasitikėjimas ja yra didesnis. Kadangi Lietuvos Seimas nesivadovauja tokiomis gairėmis, jo veikla yra stebima, viešinama, ir galiausiai kritikuojama.
„Lietuvoje ir kitose Europos šalyse parlamentas yra viena atviriausių institucijų. Lietuvoje – tai visiškai atvira institucija. Toks principas buvo suformuotas dar XX a. Pabaigoje pačios Seimo valdybos ir vėliau tai pripažino keli parlamento pirmininkai“, - pridurė VU dekanas.
Pašnekovas taip pat pripažįsta, kad atvirumo faktorius padeda šioje institucijoje išlaikyti skaidresnę tvarką.
„Atvirumas sudaro galimybę pirmiausia žiniasklaidai susipažinti su visa informacija. Bet kur kas svarbesnis dalykas – tai lemia sprendimų skaidrumą ir įstatymų leidybos procese, ir diskutuojant visais valstybei rūpimais klausimais, kada politikai priiminėja sprendimus skubotai. Tai matosi ir tai yra labai gerai“, - tikino pašnekovas.
