Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis, nors ir dažnai oponuojantis „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui Rolandui Paksui, išlieka vienu šios partijos lyderių, o perėjęs į kitą tokios aukštos pozicijos gali ir neužimti. Taip teigia politologai ir apžvalgininkai. Pats V. Mazuronis neslepia, kad yra sulaukęs pasiūlymų prisijungti prie kitų partijų.
Populiarumu lenkia R. Paksą
Viešojoje erdvėje nuolat skelbiama apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių Rolando Pakso bei Valentino Mazuronio takoskyras svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, Europos Parlamente (EP) balsuojant dėl euro įvedimo Lietuvoje, R. Paksas balsavo prieš, o jo kolega V. Mazuronis – už.
R. Paksas išsakė nepritarimą ir skalūnų dujų projektui, kai tuometis aplinkos ministras V. Mazuronis kalbėjo, jog skalūnų dujų išgavimas būtų naudingas visiems – ir žemės savininkams, ir vietos bendruomenei, ir valstybei.
Negana to, šių politikų nuomonės išsiskyrė ir dėl kandidatų į prezidentus bei Vilniaus merus. Nors R. Paksas negalėjo dalyvauti prezidento rinkimuose, jis vis tiek į juos užsiregistravo. Tiek tuomet, tiek dabar V. Mazuronis sako, jog buvo klaida, kad partija taip ir neiškėlė savo kandidato prezidento rinkimuose.
Dažnėjant nuomonių skirtumams dėl esminių dalykų, kyla klausimas – kodėl V. Mazuronis lieka šioje partijoje? Juolab kad, apklausų duomenimis, V. Mazuronį žmonės vertina palankiau nei R. Paksą.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 10–17 dienomis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, apie V. Mazuronį palankią nuomonę turi 50 proc. gyventojų, nepalankią – 33 proc. Palankią nuomonę apie R. Paksą turi vos 39 proc. gyventojų, o nepalankią – 48 proc.
Kitoje partijoje lyderiu nebūtų?
Politologų ir apžvalgininkų įsitikinimu, į EP išvykusiam V. Mazuroniui tiesiog naudinga likti partijoje „Tvarka ir teisingumas“, nes neaišku, kokį politinį svorį jis turėtų kurioje nors kitoje.
„Šioje partijoje jis yra pirmas arba antras po R. Pakso. Kelintas jis būtų išėjęs į kitą partiją? – klausia politologas Vytautas Dumbliauskas. – Dabar jis yra gerbiama figūra, turinti aukštus reitingus. Nebent kuri nors kita partija jį kviestų ir duotų aukštą vietą sąraše. Manau, kad mėtytis jam dabar išties neverta, o bet kokia kritika sveika ir partijai, kai kas nors gali drąsiai pasakyti partijos lyderiui, ką galvoja.“
Mykolo Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas primena ankstesnius politikų išėjimus iš partijų: „Kuo tapo Gediminas Vagnorius, kai išėjo iš Tėvynės sąjungos? Laima Andrikienė taip pat buvo išėjusi, o vėliau grįžo.“
Politologo manymu, dėl nemenko populiarumo ir tam tikrų politikui svarbių asmeninių savybių – turi charizmos, yra paprastas, šnekus žmogus, randantis kalbą su bet kokia auditorija, – V. Mazuronis atneštų naudos ir kitai partijai, tačiau neaišku, kur jis galėtų eiti.
DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė svarsto, kad pagal savo politines pažiūras V. Mazuronis galbūt tiktų konservatoriams, tačiau šioje partijoje yra per didelė lyderių konkurencija.
„O socialdemokratams pagal savo pažiūras V. Mazuronis per daug konservatyvus. „Tvarkos ir teisingumo“ potencialas yra neblogas, partija turi nuolatinį elektoratą, jiems visą laiką sekasi surinkti protesto balsus, kurie byra nuo Darbo partijos. Ta konfrontacija viešumoje V. Mazuroniui yra į naudą“, – tikina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
V. Dumbliauskas neatmeta, kad kritus R. Pakso reitingams V. Mazuronis gali tapti ir partijos pirmininku, tačiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipia dėmesį, jog R. Paksas vis dar turi labai didelį palaikymą partijoje.
„V. Mazuroniui nepavyko išsikelti kandidatu į prezidentus. Tai rodo, kad R. Paksas turi didelį palaikymą“, – LRT.lt sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
V. Mazuronis: esu sulaukęs pasiūlymų
Pats V. Mazuronis teigia neigiamai vertinantis lakstymus iš vienos partijos į kitą.
„Manau, negerai, kai dėl postų ar pozicijų, kartais emocijų mėtomasi. Skirtingų nuomonių buvimas yra demokratijos požymis, žinoma, iki tam tikros ribos. Arba diskusijų metu reikia ieškoti bendro sutarimo, arba politikai nesuranda bendros kalbos ir jiems reikia skirtis. Klausimas, o kur ta riba, po kurios reikia viską griauti? Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo“, – aiškina politikas.
Europarlamentaras sutinka, kad yra klausimų, dėl kurių su partijos pirmininku R. Paksu jis turi skirtingą nuomonę, tačiau kartu politikai dirba jau bene 15 metų, jie sukūrė partiją ir išgyveno sudėtingus periodus.
„Aš nepasisakau priešingai, kad tik pasisakyčiau. Pasisakau, nes man atrodo, kad tai nėra teisingiausi sprendimai, ir bandau tai argumentuoti. [...] Kol kas mes randame stiprybės susitarti, kad jei nesusitariame, toleruojame skirtingą vienas kito nuomonę“, – LRT.lt kalbėjo V. Mazuronis.
Portalui LRT.lt pasiteiravus, ar politikas turi ambicijų užimti partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko vietą, pašnekovas primena, jog šią poziciją jau buvo užėmęs 2002–2003 metais, tiesa, tuomet partija vadinosi Liberalų demokratų partija.
„Manau, ne tai svarbiausia. Svarbi komanda, kuri siekia maksimalių rezultatų. Jei juos pasiekia, nesvarbu, ar tu esi pirmas, ar ketvirtas. [...] Aš iš tikrųjų noriu, kad žmonės nebijotų išsakyti savo nuomonę, nevengtų jos ginti.
Kitu atveju turėsime partiją, kuri bus kaip piramidė, kai visi pirmiausiai paklauso, ką piramidės viršus pasakys, nes jei pasakysi ką nors ne taip, neįtrauks į sąrašus. Aš tokioje partijoje nenorėčiau būti“, – apibendrina „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas.
Politikas neslepia, kad yra sulaukęs pasiūlymų prisijungti prie kitų partijų, tačiau prie kurių konkrečiai – neatskleidžia: „Taip, bet nesakysiu, kurios kvietė. Ir EP, ir pas mus. Kartais tai būna juokais, kartais – rimtai.“
