Prezidentė, Seimo pirmininkė, finansų ir krašto apsaugos ministrės. Pirmąkart Lietuvos istorijoje tiek svarbiausių valdžios svertų savo švelniose rankose laiko moterys. Kodėl tai nutiko būtent dabar? Ir kokia ta moterų valdžia apskritai?
Šiuos ir kitus su moterų valdžia susijusius klausimus LŽ pateikė sociologei, psichoanalitikui, psichologui, politikei feministei ir politologui.
Matomos jau seniai
Pasak sociologės Rasos Ališauskienės, kol kas sunku pasakyti, ar tai, kad mūsų krašte nuo šiol moterys turi didelę valdžią, yra tendencija ar atsitiktinumas. "Reikėtų dar kiek palaukti naujų paskyrimų, kitų rinkimų. Tada ir matysime, ar turėsime moterų valdžią, ar čia tik toks sutapimas", - sakė ji.
R.Ališauskienės teigimu, atėjo metas, kai moterys visose srityse, neišskiriant politikos, tampa aktyvesnės, jų vis daugiau partijų vadovybėje. "Tos, kurios išrenkamos į pačius aukščiausius postus, nėra naujokės, politiniame elite jos matomos jau seniai", - teigė sociologė. Anot R.Ališauskienės, kopti politinės karjeros laiptais moterims, be kita ko, padeda ir tai, kad jos mažiau veliasi į intrigas tarp partijų, taip pat jų viduje, todėl neretai atrodo galinčios labiau konsoliduoti, nebijo prisiimti atsakomybės. Sociologė nemano, kad moterų įsitvirtinimą valdžioje lėmė krizinė pastarojo meto situacija. Ji pabrėžė, kad Seimo pirmininke Irena Degutienė tapo ne dėl to, kad yra moteris, o dėl savo gerųjų žmogiškųjų ir profesionalių savybių. "Jei teisę skirti Seimo vadovą turėtų kairieji, veikiausiai juo taptų Česlovas Juršėnas. Ko gero, pagal charakterį ir asmenybės tipą jie su I.Degutiene yra panašūs", - sakė R.Ališauskienė.
Nusivilta vyrais
Psichoanalitiko Raimundo Milašiūno teigimu, visuomenė visada
linkusi šlietis "arba prie gero tėvo, arba prie geros mamos". "Kai susiklosto tokia situacija, kai tėvai - vyrai nebepadeda, visi pradeda gręžiotis į geras mamas - moteris", - sakė psichoanalitikas.
Moterys pasąmonėje yra tapatinamos su saugumu, kurio pastaruoju metu visiems itin trūksta. Kai visuomenė pradeda nusivilti vyrais, patriarchaliniais santykiais, prisimenamos moterys, galinčios suteikti saugumo jausmą. Nieko čia keista", - mano G.Milašiūnas. Jis neabejoja, kad netrukus valdžioje sulauksime dar daugiau dailiosios lyties atstovių.
Paklaustas, kaip jaučiasi vyrai, prarasdami metų metus turėtas valdžios vadžias, R.Milašiūnas šmaikštavo, kad tai jau jų problemos, jei privedė prie to, kad prireikė moterų pagalbos.
"Būtina keisti visuomenės požiūrį, kad tik vyrai yra protingi ir gali valdyti. Krizių metu žmonėms reikia ne tiek racionalių sprendimų, kiek nuraminimo. Saugumas tikrai ne visada priklauso nuo racionalumo", - pabrėžė specialistas. Į klausimą, kiek ilgai gali trukti moterų era, R.Milašiūnas sakė, kad tai priklausys nuo rezultatų. "Jei saugumo poreikis išliks ir jis bus užtikrintas, moterų valdymas tęsis. Vėliau gali atsirasti loginių sprendimų
poreikis. Tada vėl į valdžią bus renkami ir skiriami vyrai. Tokia natūrali visuomenės poreikių raida", - sakė R.Milašiūnas.
Psichologo Gintaro Chomentausko nuomone, Lietuva pasiilgo protingų, pamatuotų sprendimų, o vyrų radikalumas, nenoras įsiklausyti į argumentus pradėjo erzinti. "Galbūt žmonės, rinkdami moteris, nori daugiau stabilumo. Vyrai dabar tegul atsipalaiduoja", - kalbėjo psichologas.
Vyksta demokratėjimas
Pasak vienos garsiausių Lietuvos feminisčių, Seimo narės Aušrinės Marijos Pavilionienės, tai, kad pasaulyje vis daugiau moterų užima aukštus valdžios postus, rodo demokratėjimo procesą. "Lietuvoje taip turėjo būti jau anksčiau. Su ironija klausiausi, kaip, skiriant I.Degutienę Seimo pirmininke, vyrai, kurie nedaug tepadarė užtikrinant visuomenėje lygias lyčių galimybes, liejo liaupses moterims", - prisipažino parlamentarė. Anot jos, iki šiol krašto moterys gauna 20 proc. mažesnį darbo užmokestį nei vyrai, deramai neįgyvendinta šeimos politikos koncepcija, o pagarba moteriai, motinai nėra išreikšta realiomis formomis. "Gal dabar, kai tos dvi moterys yra aukščiausioje valdžioje, veidmainystė kiek nuslūgs", - vylėsi M.A.Pavilionienė.
Politikė įsitikinusi, kad vienas skubiausių žingsnių, kuriuos turėtų žengti Lietuva, - padėti moterims derinti profesinį darbą ir šeimos rūpesčius. "Tikrai žavu, kad moterys stoja prie valdžios vairo. Tačiau kur realūs darbai, kuriais vyrai įrodytų, kaip myli ir gerbia savo žmonas, gimdančias jiems vaikus?" - retoriškai klausė ji.
Priklauso nuo asmenybės
Politologas Tomas Janeliūnas prisipažino nematąs didelės sensacijos, kad moterys įsitvirtina valdžioje. "Manau, jog taip sutapo, kad į šiuos postus dėl tam tikrų aplinkybių buvo išrinktos ar paskirtos moterys. Jos geriausiai atitiko poreikius ir lūkesčius, kurie siejami su tokio lygio politikais ar pareigūnais", - sakė politologas. Jo nuomone, reikėtų tik džiaugtis, kad taip natūraliai nyksta dirbtiniai skirtumai tarp vyrų ir moterų, paneigiama klaidinga nuomonė, esą politika - vyriška profesija. "Tai pats geriausias pavyzdys, kad nereikia dirbtinai skatinti lyčių lygybės principo, nes jis natūraliai įsitvirtina visose srityse", - teigė T.Janeliūnas.
Paklaustas, ar įmanoma išskirti kokių nors specifinių "moteriškos valdžios" bruožų, T.Janeliūnas sakė, kad pastarieji priklauso nuo asmenybės principų, priimamų sprendimų, laikysenos. "Tos moterys tiesiog yra savo srities specialistės, užsitarnavusios pagarbą ir dėl to išrinktos ar paskirtos į aukštus postus", - pabrėžė politologas.
Raimonda Ramelienė
