Gražiausioje salos vietoje stovintys maldos namai yra kritinės būklės, Rusnės seniūnė šaukiasi pagalbos.
„Turime didelę bėdą. Pats gražiausias ir seniausias pastatas saloje šiandien yra kiauru stogu. Pūva sienos, drėgnos sienos, grindys. Stogas visas kiauras. Čia renkasi visa miestelio bendruomenė“, - guodžiasi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Ne ką geresnis vaizdas ir išorėje. Bažnyčios sienos yra. Ne tik dažai jau nusilupę, daug kur nutrupėjęs tinkas, stogo čerpės taip pat trupa. Per daugybę skylių vanduo ir sniegas skverbiasi į vidų. Sovietmečiu čia buvo sporto salė ir katilinė, o prieš 25 metus grąžinus liuteronams, bažnyčia renovuota, tačiau tuo metu sudėtos stogo čerpės ilgainiui pasirodė netinkamos drėgnam vietos klimatui. Vietos liuteronų parapija nedidelė – apie 100 žmonių. Kiek sugeba, sako, pasiremontavę patys, tačiau laukia ir valstybės paramos.
„Buvo vyriausybės programoje numatyta Žemaitijos krikšto jubiliejaus rėmuose bažnyčią sutvarkyti. Tačiau kažkuriuo momentu ji buvo išbraukta. Mūsų lūkesčiai, kad per tai galėsime darbus padaryti, nepasitvirtino. Dabar žiūrime“, - sako Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.
Prieš 600 metų Kryžiuočių ordino statyta bažnyčia yra seniausia išlikusi visoje Mažojoje Lietuvoje. Pradžioje ji buvo medinė, kelis kartus degė, o prieš 200 metų jos vietoje pastatyta ši mūrinė bažnyčia.
„Rusnės bažnyčia unikali, turi išsaugojusi kompleksą. Bažnyčia, parapijos namai ir kunigo namai. Gali tarnauti plačiau“, - tvirtina salos etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė.
Rusnės bažnyčia pripažinta valstybinės reikšmės objektu, tad ir tikintieji, ir seniūnijos darbuotojai laukia Kultūros paveldo departamento paramos. Šio atstovai padėti neskuba, reikalauja parengti techninės būklės įvertinimą.
Šioje bažnyčioje ne tik meldžiamasi, dauguma salos renginių vyksta būtent čia. Ši Rusnės bažnyčia reikšminga ir kultūrine prasme, būtent joje 16 amžiuje įsteigta viena pirmųjų Klaipėdos krašto mokyklų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
