Praėjusią savaitę Seimas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis būtų pratęstas terminas rinkti parašus piliečiams inicijuojant referendumą.
Referendumo įstatymo pataisa buvo siūlyta, kad laikas, per kurį referendumą inicijuojantis piliečiai turi surinkti 300 tūkst. parašų, būtų pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Balsas.lt teiravosi politologų, kodėl mūsų valdžia taip bijo demokratijos?
Antidemokratiškas valdžios žingsnis
Filosofas Vytautas Radžvilas (Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.)
Filosofas, politologas Vytautas Radžvilas tikino, kad šis Seimo sprendimas – nuosekli daug metų vykdomos politikos tąsa, kurios esmė – sudaryti kuo daugiau kliūčių piliečiams dalyvauti politiniame gyvenime.
„Visiškai akivaizdu, kad pratęsti parašų rinkimo terminą tikrai nebuvo sunku ir niekam nuo to nebuvę blogiau, tik būtų pagerėjusi referendumo iniciatorių dalia, bet Seimas parodė, kad ir toks mažytis palengvinimas šioje srityje jam atrodo pavojingas. Tai yra neabejotinai dar vienas antidemokratiškas mūsų valdžios žingsnis“, – pabrėžė politologas.
Anot jo, tokiais atvejais nereikėtų kalbėti vien apie sąmojingą tikslą ar ketinimus, čia kalba valdžios instinktai.
„Šis instinktas yra išgyvenamas kaip nepaliaujama baimė, kad gali atsirasti kažkoks nekontroliuojamas veiksnys, kuris apribos dabar esančiųjų valdžioje galias. Ir tada kone instinktų lygmenyje visi mėginimai padidinti paprastų piliečių įtaką valstybės gyvenime ir valdyme yra paprasčiausiai kertami iš pačių šaknų pačioje užuomazgoje“, –paaiškino jis.
Bijo opozicijos įtakos
A.Kulakauskas (ELTA nuotr.)
Lietuvos istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas sutiko su nuomone, kad šiuo atveju valdžia nori pasilikti daugiau galių sau.
„Čia egoistiniai viršūnių sumetimai, o tik toliau prasideda įvairūs aiškinimai, kad tuo naudosis opozicinės partijos. Bet, kadangi demokratinėse šalyse pozicijos su opozicija dažnai keičiasi, tie pasakymai gali būti traktuojami, kaip nepasitikėjimas tauta ir visuomene, nors tarsi kalbama tautos ir visuomenės vardu“, – dėstė istorikas. Jo nuomone, politikai tautą laiko „neišmanėliais“, kurias galima lengvai manipuliuoti.
„Logiška tuomet būtų ir rinkimus atšaukti, nes kaip nekompetentingi gali išrinkti kompetentingą valdžią? Čia užburtas ratas. Bet jei tai demokratija, reikia žaisti pagal demokratines taisykles. Reikia sukurti tokį mechanizmą, kad jo principai veiktų“, – dėstė savo nuomonę A. Kulakauskas.
V. Radžvilas bandė apibrėžti dabartinę padėtį. Referendumai – vienas iš demokratijos elementų. „Mes turime imitacinę demokratiją ir tokia padėtis tęsiasi jau ilgą laiką, todėl viršūnės nenori nieko keisti. Mūsų piliečiai prislėgti, įbauginti ir pasyvūs, todėl nieko nedaro, kad padėtis keistųsi.“
Išeitis – ryžtinga kova
Abu kalbinti politologai vienintelę išeitį mato organizuotoje kovoje ar kampanijoje už savo pilietinių ir politinių teisių susigrąžinimą.
„Jokiu būdu nesu radikalas, bet galiu pakartoti tai, ką daugybę kartų sakiau. Tokias teises dabartinėje Lietuvos situacijoje, panašu, kad galima išsikovoti tik ryžtinga kova. Turiu omenyje, ne smurtinius veiksmus, bet yra akivaizdu po 20 metų patirties, kad Lietuvos politiniame gyvenime permainos demokratėjimo link viršūnių lygmenyje yra negalimos“, – svarstė V. Radžvilas.
Anot A. Kulakausko būtina padėti iniciatoriams, kurie teikia Seimui iniciatyvas. Jei visuomenė ir visuomeninės organizacijos ryškiau palaikytų tokią poziciją – išeitų į demonstracijas, valdžia negalėtų nekreipti dėmesio, nes demonstracijos ir streikai Lietuvoje neuždrausti.
„Jeigu išeis ir palaikys, ar kitais būdais netylės, bus rezultatas. Visuomenė iš dalies nepatenkinta valdžia, bet pasyviai laukia, kol bus gera valdžia“, – teigė jis.
Ar bijo pagrįstai?
Paklaustas, ar valdžios baimė dėl referendumų pagrįsta, V. Radžvilas paaiškino, kad greičiau tai baimė, kad iškils klausimas, kuris bus svarbus Seimo nariams, tačiau piliečiams atrodys kitaip nei esantiems valdžioje. Čia paprasčiausia valdžios savisaugos instinkto apraiška.
A. Kulakausko manymu, valdžioje esančios partijos vengia, kad opozicija iškeltų kažkokį variantą, kuris einančiai valdžiai būtų nepalankus. Jeigu opozicija surinktų pakankamai balsų, tuomet reikėtų laikytis referendumu priimto sprendimo.
V. Radžvilas pabrėžė, kad žmonių, kurie suvokia šios padėties tragiškumą ir pavojingumą, netrūksta, tačiau jie yra labai susiskaldę, daugelis gyvena naiviomis iliuzijomis ir įsivaizduoja, kad dabartinę valdžią galima paveikti kelių žmonių pasirašytais prašymais ar peticijomis.
„Blogai, kad nesuvokiama, kad šita valdžia, kaip sakoma viename garsiame filme, „ašaromis netiki“. Nesu revoliucinių idėjų ar smurto šalininkas, bet esu įsitikinęs, kad ką nors pakeisti galima tik plataus masto protesto akcijomis“, – reziumavo V. Radžvilas.
