Mūsų laikais organų ir audinių persodinimas išgelbsti tūkstančius žmonių. Tačiau transplantacijai reikalingų organų visiems neužtenka. Tai sudarė sąlygas atsirasti juodajai rinkai ir „transplantacijos turizmui“.
Žmogaus organų vagystės atvejis žinomas iš daug anksčiau, negu atsirado transplantacija. Belgijoje, Antverpeno mieste, XVIII amžiaus viduryje pasklido gandai apie paslaptingą vaikų dingimą. Vėliau paaiškėjo, jog vaikus grobdavo turtingi aristokratai, kuriems reikėdavo jų kraujo... Maudymasis kraujo voniose, pasak viduramžių prietarų, esą teikęs didelę stiprybę ir sveikatą. Kraupias detales policijai atskleidė atsitiktinai mirties išvengę ir nuo pagrobėjų pasprukę du mažamečiai.
FTB skelbia organų kainas
Statistiniai duomenys rodo, jog žmogaus organais intensyviausiai prekiaujama Pietų Amerikoje. Gretimose šalyse – JAV ir Kanadoje – yra daug turtingų ligonių, už žmogaus organą galinčių sumokėti dideles sumas. Todėl po Pietų Ameriką važinėja „organų medžiotojų“ furgonai.
JAV Federalinis tyrimų biuras netgi yra paskelbęs organų kainas: žmogaus širdis JAV juodojoje rinkoje kainuoja apie 100 000 dolerių, inkstai – 65 000, o akies rageną galima gauti už 2500. Statistika rodo, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose organų transplantacijos laukia daugiau kaip 100 000 pacientų. Taip ir nesulaukę donorų, 2008 metais mirė 7000 žmonių, o šiemet – jau daugiau kaip 2000.
Centrinėje ir Pietų Amerikoje vis užfiksuojama organų vagysčių. Šie atvejai buvo aptarinėjami netgi Meksikos parlamente. Deputatas Hektoras Ramiresas papasakojo šiurpią istoriją apie prapuolusį 6 metų berniuką. Artimieji bergždžiai jo ieškojo daugiau kaip 2 savaites, tačiau namo vaikas netikėtai sugrįžo pats. Jo kišenėlėje motina aptiko 2000 dolerių. O nuvilkusi vaiko marškinius, motina inksto vietoje pamatė chirurginį randą...
Pedro Regio iš Kolumbijos istorija pagarsėjo ir Europoje. Po apsinuodijimo patekęs į ligoninę berniukas į namus grįžo aklas – jam buvo išpjautos akių ragenos! Tėvai nieko negalėjo įrodyti, nes vaiko medicininė kortelė buvo sunaikinta. Europarlamentas griežtai pasmerkė žmogiškumą praradusius nusikaltėlius. Jų surasti taip ir nepavyko.
Su organų pardavinėjimu ir vagystėmis iki šiol nesėkmingai bando kovoti ir Filipinų vyriausybė. Vietiniai gyventojai patys siūlo turtingiems užsieniečiams savo inkstus. Baiminamasi, kad jeigu nebus imtasi griežtų priemonių, prekyba žmogaus organais paplis ne tik skurdžių kvartaluose, bet ir kalėjimuose.
„Inkstų kaimeliai“
Neseniai nuvilnijo skandalas, kai vienas Vokietijos dienraštis paskelbė apie organų vagystės faktus. Nedidelio Indijos kaimelio Bangaloro daugelis gyventojų turi tik po vieną inkstą – antrojo vietoje likęs tik chirurginio pjūvio randas... Nukentėjusieji teigė, jog inkstai jiems buvo išpjauti patekus į ligoninę, tačiau tardymo metu paaiškėjo, jog gyventojai tiesiog pardavė savo inkstus vietinėje klinikoje.
„Transplantacijos turizmas“ užsienyje žinomas jau seniai. Donoro nesulaukiantys žmonės skrenda į skurdžius kraštus, kur gali nelegaliai įsigyti jiems reikalingą organą. Indijoje esama netgi vadinamųjų „inkstų kaimelių”, kuriuose vietiniai gyventojai pasiturintiems amerikiečiams pardavinėja savo organus už maždaug 800 dolerių. Tiems, kurie skristi negali, organus parūpina perpardavinėtojai. Indijoje nupirkę inkstą ar kitą organą už kelis šimtus dolerių, Jungtinėse Valstijose jį parduoda už dešimtis tūkstančių.
Kinijos pareigūnai taip pat šiuo metu aiškinasi, ar iš tiesų jos kalėjimuose yra išiminėjami ir pardavinėjami kalinių organai. Tokie gandai sklido jau kurį laiką. Dabar daugiausiai gyventojų turinti šalis rimtai ėmėsi visų priemonių, būtinų išsiaiškinti tiesą ir užkirsti kelią galimoms organų vagystėms.
Kasdien dingsta 8 vaikai
Prieš keletą savaičių 11 Jordanijos piliečių Egipte buvo teisiami už organų įvežimą ir nelegalų pardavinėjimą. Egipto policija nustatė, jog kai kuriais atvejais donorams buvo sumokami pinigai už jų inkstą, kiti organai buvo išimami iš mirusiųjų ir parduodami pasiturintiems sergantiems egiptiečiams už 30 000 dolerių. Organų pardavinėtojams gresia 10 metų kalėjimo.
Apie organų vagystes prabilta ir Italijos valdžioje. Vidaus reikalų ministro teigimu, Lampedūzos saloje, kurioje veikia nelegalių imigrantų priėmimo punktai, iš pernai užregistruotų 1320 vaikų ir paauglių dingo 400. Iš pradingėlių gimtųjų šalių gautais pranešimais, jie galėjo tapti nusikalstamos prekybos žmonių organais aukomis. Italijoje kiekvieną savaitę pradingsta 8 mažamečiai.
Nusikalstamoms grupuotėms prekyba organais atneša didžiulį pelną tarptautiniu mastu. Europos Sąjunga paskelbė ryžtingai kovosianti su šiuo sunkiu žmogaus teisių ir orumo pažeidimu. 2002 metais Strasbūre priimtas Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos papildomas protokolas dėl žmogaus organų ir audinių transplantavimo įpareigoja kiekvieną valstybę vadovautis šio dokumento nuostatomis, kurios draudžia prekybą organais ir audiniais. Prie šių nusikaltimų priskiriamas ne tik kūno dalių įgijimas ir prekyba jomis, bet ir bendrininkavimas jas transportuojant, importuojant, eksportuojant ir saugant.
Lietuvoje organais neprekiaujama
Lietuvoje bet kokius komercinius sandėrius, susijusius su gyvo ar mirusio žmogaus organais, draudžia įstatymas. Už organų prekybą pas mus nenubaustas nė vienas žmogus. Juolab niekas nėra girdėję ir apie organų vagystes. Bet jeigu tai vyksta pasaulyje ir netgi visai šalia – Europos šalyse, kaip mes galime būti tikri, kad to tikrai nėra Lietuvoje?
Nacionaliniam transplantacijos biurui jau 9 metus vadovaujanti Asta Kubilienė sako, jog Lietuva yra per maža šalis „transplantacijos turizmui“. „Tyrimai rodo, jog donorais dažniausiai tampa mažai išsivysčiusių šalių gyventojai, kurių metinės pajamos neviršija 50 dolerių per metus. Tokie žmonės ieško, kam galėtų parduoti savo organą ir už tai gautų atlyginimą. Dažnai jie nusivilia, kad jų siūlomi organai būna netinkami ir nepriimami. Tai tik rodo tokių žmonių neišmanymą ir supratimo stoką”, – sako A. Kubilienė.
Biuro vadovė atskleidė, jog prieš keletą metų sulaukdavo nemažai žmonių, kurie siūlė parduoti savo inkstus. “Maždaug 2000-aisiais tokių pasiūlymų sulaukdavome tikrai daug – po keletą per savaitę. Pastaruoju metu tokių atvejų pasitaiko vos keletas per metus. Tokiems žmonėms paaiškiname, kad jie gali tapti neatlygintinais donorais po mirties”, – teigė A. Kubilienė ir pridūrė, jog dažniausiai savo organus siūlo asocialūs arba iš kalėjimų išėję asmenys.
Šiuo metu organų Lietuvoje laukia 336 sergantys žmonės.
„Kalbos apie organų vagystes Lietuvoje yra visiškai nepagrįstos. Tie, kurie žino, kokia sudėtinga operacija yra transplantacija, supranta, kad tai apskritai neįmanoma. Vienas žmogus ar net jų grupė tokių dalykų negali padaryti. Reikalingi patyrę gydytojai, specialios klinikos, tad apie organų vagystes nė neverta kalbėti”, – tikino A. Kubilienė. Biuro vadovė pabrėžė, kad niekuo nepagrįstos ir baimės, jog sutikęs tapti donoru po mirties ir atsidūręs ligoninėje, gali būti nudaigotas gydytojo, kuris tavo organus parduos jų laukiantiems ligoniams. „Pati donoro kortelę turiu 9 metus. Daug žinomų Lietuvos žmonių taip pat yra sutikę tapti neatlygintinais donorais po mirties. Tokios teorijos užsienyje išvis būtų prilygintos humorui”, – teigė A. Kubilienė.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
