Nors per Seimo rinkimus Darbo partija aplenkė socialdemokratus daugiamandatėje apygardoje, visuomenės nuomonės tyrimai liudija, kad Socialdemokratų partija šiandien ne tik lenkia populiarumu „darbiečius“, bet ir padidino reitingų atotrūkį daugiau nei pusantro karto. Šį socdemų populiarumo šuolį politologai ir sociologai aiškina trimis priežastimis: „sėkmės efektu“, pasitikėjimo kreditu ir politiniu vakuumu viešojoje erdvėje.
„Po kiekvienų rinkimų atsiranda sėkmės efektas, ir sėkmė atitenka tai partijai, kuri laimi daugiausiai mandatų Seime“, – sako politologas Algis Krupavičius, aiškindamas augantį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) populiarumą. Anot sociologo Igno Zoko, tai susiję su susidariusiu vakuumu – mat politinės partijos po rinkimų aktyviai nesireiškia.
Remiantis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šiandien už socialdemokratus balsuotų 24 proc. apklaustųjų, o už Darbo partiją – tik 15 proc.
„Natūralu, kad socialdemokratų reitingas po rinkimų turi tendenciją didėti, – rezultatais nesistebi A. Krupavičius. – Pagal mandatų skaičių rinkimuose pirmavo socialdemokratai, jie ėmėsi iniciatyvos formuojant naują valdančiąją koaliciją, jiems atiteko ir Ministro Pirmininko postas.“
Populiarumą išlaikys ir toliau
A. Krupavičius atkreipia dėmesį į tai, kad Ministro Pirmininko pareigas einantis LSPD lyderis Algirdas Butkevičius kol kas nepadarė jokių rimtų klaidų, o Seime nebuvo priimta daug svarbių sprendimų.
„Centro kairės koalicija yra daug nuosaikesnė, atsargesnė, nei buvo centro dešiniųjų, išsyk įvykdžiusi naktinę mokesčių reformą. Ir pasitikėjimo kreditą, kurį rinkėjai suteikia po rinkimų, ji turi galimybę išlaikyti ilgiau negu buvusi valdžia“, – prognozuoja politologas.
Tačiau tai, kad Vyriausybės veiklos pradžioje premjero ir didžiausios valdančiosios koalicijos partijos reitingai yra aukštesni nei įprastai, pasak A. Krupavičiaus, yra dažnas reiškinys.
Tuo metu „Spinter tyrimų“ vadovo sociologo I. Zoko manymu, dabartiniams rezultatams įtaką padarė ir tai, kad nė viena partija nesiūlo naujų idėjų ir nevyksta toks aktyvus politinis gyvenimas, koks būna tarprinkiminiu laikotarpiu.
„Viskas yra nurimę, ir lyderiai yra aiškūs. O tą, kad Socialdemokratų partija yra [populiarumo] laimėtoja, lėmė jos elgesys po rinkimų formuojant Vyriausybę, visos tos peripetijos su Prezidente ir t.t. – tai ir atsispindi rezultatuose, gyventojų nuotaikose“, – įsitikinęs sociologas.
