Valdančioji dauguma jau pasirinko veiklos kelrodes žvaigždes. Tarp pirmųjų naujos Vyriausybės darbų - antikrizinio plano įgyvendinimas, aukštojo mokslo reforma, socialinės atskirties mažinimas, užsienio investicijų skatinimas.
Po mėnesio valdžią į savo rankas ketinanti perimti centro dešiniųjų partijų koalicija užsibrėžė įvykdyti 8 darbus. Pagrindinę būsimosios Vyriausybės darbotvarkės dalį turėtų sudaryti antikrizinio veiksmų plano įgyvendinimas. Greičiausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamas būsimasis ministrų kabinetas žada nenuleisti akių ir nuo kitų svarbių sričių. Be sveikatos apsaugos sistemos ir aukštojo mokslo reformų, energetikos srities pertvarkos, inovatyvios ekonomikos plėtojimo, daug dėmesio ketinama skirti korupcijos mažinimui, apskričių ir ministerijų valdymo reformoms.
Taupymo vajus.
Po vakarykščio susitikimo su koalicijos partneriais A.Kubilius pažadėjo iki savaitės pabaigos pateikti parengtą antikrizinį veiksmų planą. Jame didžiausias dėmesys bus skiriamas kitų metų finansinei ir ekonominei šalies padėčiai įvertinti, taip pat veiksmams, kurie padėtų įveikti atslenkančius sunkumus.
Krizės prevencijos planas daugiausia orientuotas į valstybės pinigų taupymą, įvairių institucijų išlaidų mažinimą, papildomų lėšų valstybės biudžetui paieškas ir tam tikrų mokestinių lengvatų naikinimą.
Visas valstybės išlaidas naujoji Vyriausybė ketina mažinti nuo 10 iki 20 procentų. Tačiau A.Kubilius patikino, kad taupymo vajus nepalies įvairių socialinių išmokų, kurios palengvina dalią sunkiausiai besiverčiantiems žmonėms.
Būsimojo finansų ministro Algirdo Šemetos nuomone, būtina naikinti pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatas. Tačiau kiek procentų galėtų būti apkarpytos šios lengvatos, kol kas neatskleidžiama.
Šildymo kompensacijų nelies
Naujosios koalicijos partneriai kol kas teigia, kad šildymo lengvatos gyventojams greičiausiai nebus peržiūrimos. A.Šemetos nuomone, šios lengvatos nėra socialiai teisingos, tačiau naikinant jas reikėtų numatyti atitinkamą kompensavimo mechanizmą nepasiturintiems žmonėms. Tai pareikalautų nemažai valstybės lėšų, todėl gali atsitikti taip, kad administravimas kainuotų daugiau, negu būtų sutaupoma panaikinus šildymo lengvatas.
“Vertiname lengvatos panaikinimo ir kompensavimo skurdžiau gyvenantiems žmonėms administravimo sąnaudas. Jeigu išeis taip, kad administruoti reikės daugiau lėšų, negu pati lengvata kainuoja, tai norimo rezultato nepasieksime“, - aiškino A.Šemeta.
Laukia auditai
Darbą pradėjus naujajai Vyriausybei veržtis diržus bus priverstos ir valstybinės institucijos. Joms skirtų valstybės lėšų dydį planuojama sumažinti 10-15 procentų. Taip būsimoji valdžia tikisi sutaupyti apie 500-800 mln. litų. „Iki biudžeto priėmimo neturime daug laiko valstybės institucijose įvykdyti valdymo reformos. Dėl to pirmajame etape numatoma sumažinti asignavimus institucijų paprastosioms išlaidoms ir darbo užmokesčiui“, - aiškino A.Šemeta.
Kitų metų pradžioje valstybinių įstaigų laukia valdymo auditas, po kurio paaiškės, kam trūksta pinigų, o kam - ne. „Kai kurios institucijos dirba įtemptu biudžetu, o kitos - laisvu. Norime situaciją išlyginti, kad biudžetai visur būtų įtempti ir lėšos panaudojamos efektyviai“, - aiškino A.Šemeta.
Mažės apskričių
Tarp svarbiausių laukiančių darbų A.Kubilius išskyrė valstybės valdymo institucijų pertvarką. Socialinių reikalų ir darbo ministeriją planuojama pervadinti į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją. Pertvarkos laukia ir Ūkio ministerijos. Šią instituciją ketinama išskaidyti į dvi atskiras ministerijas - Ūkio ir Energetikos.
A.Kubilius nuošaly žadėjo nepalikti ir kitų ministerijų. Jose planuojama keisti administravimo struktūras. „Kaip padaryti, kad ministerijos dirbtų efektyviau ir galėtų įgyvendinti naujosios Vyriausybės programą, koalicijoje bus sutarta artimiausiu metu“, - aiškino jis.
Naujosios koalicijos partnerių akys nukrypo ir į apskritis. Artimiausiu metu ketinama parengti apskričių mažinimo ir jų pertvarkymo atsižvelgiant į regionų struktūrą planą. Tačiau susivienijusios centro dešinės jėgos kol kas nesutarė, kiek apskričių - 5 ar 4 - turėtų likti.
Konkrečių veiksmų, kaip įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus planus, centro dešinieji dar neaptarė. A.Kubiliaus nuomone, iniciatyvos įgyvendinant tam tikras reformas pirmiausia turėtų imtis partijos, kurioms patikėtos atitinkamos ministerijos.
Roberta Tracevičiūtė
