Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius Lietuvos apeliaciniam teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamuoju patrauktas buvęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Arnoldas Šukaitis. Šis teismas turi nuspręsti, kuriam pirmosios instancijos teismui teks nagrinėti buvusio kolegos bylą.
Tyrimą nutraukė
Kaltinamajame akte nurodyta, kad buvęs teisėjas A. Šukaitis kartu su buvusiu Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju Rimantu Savicku 2008 metų spalio-gruodžio mėnesiais, piktnaudžiaudamas teisėjo tarnyba, sukurstė bankroto administratorių Algį Kleivą iššvaistyti svetimą bankrutuojančių įmonių turtą bei neatlygintinai iš jo priėmė 890 litų vertės padangas.
Ikiteisminį tyrimą 2009 metais pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, vėliau jį perėmė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai. Tačiau ši byla teismo taip ir nepasiekė, nes 2009-ųjų pavasarį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria nesutiko, kad teisėjas A. Šukaitis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė. A. Šukaitis sugebėjo įtikinti parlamentarus, jog jam mesti kaltinimai padėjus pažįstamam asmeniui surašyti procesinį dokumentą teismo nagrinėjamoje byloje esą neteisingi, o pareigūnams jis, girdi, bet kada galėsiąs duoti parodymus kaip liudytojas. Negavus kompetentingos institucijos leidimo, prokuroras 2009 metų pavasarį priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Įsikišo Prezidentė
Kai A. Šukaičio teisinė neliečiamybė nebuvo panaikinta, jam tebuvo iškelta drausmės byla, kurią nagrinėjo Teisėjų garbės teismas. Tuomet, galima sakyti, suveikė principas „varnas varnui akies nekerta“. Teisėjų garbės teismas teisėjui A. Šukaičiui paskyrė tik menką drausminę nuobaudą – pareiškė pastabą. O teisėjas, kuris Seimo nariams dievagojosi, jog bet kada duos parodymus kaip liudytojas, atsisakė prokurorams juos duoti teisėjui R. Savickui iškeltoje baudžiamojoje byloje.
Dėl tokio jo poelgio į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją kreipėsi tuometinis Seimo narys Petras Luomanas ir Generalinė prokuratūra. Pastaroji savo teikime nurodė, kad teisėjas A. Šukaitis pažįstamam asmeniui – minėtajam A. Kleivai – padėjo surašyti procesinį dokumentą teismo nagrinėjamoje byloje ir taip pažeidė Teisėjų etikos ir drausmės kodeksą.
Etikos ir drausmės komisijos posėdyje dalyvavęs teisėjas A. Šukaitis pripažino, kad savo draugui jis padėjo kompiuteriu atspausdinti procesinį dokumentą, tačiau tvirtino, kad A. Kleivos nekonsultavęs – tai buvusi tik „techninė pagalba“.
Dėl neįvykdytų viešų pažadų Seimo plenariniame ir laikinosios Seimo komisijos posėdžiuose A. Šukaitis teigė, kad prokurorai norėję jį apklausti dėl kitokių aplinkybių, nei jis buvo manęs, todėl pasinaudojęs teise atsisakyti liudyti prieš save ir parodymus duoti atsisakęs.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija vėl nusprendė iškelti teisėjui A. Šukaičiui drausmės bylą, tačiau jos išnagrinėti nespėjo. Kaip ir bylos, kuri buvo iškelta R. Savickui. Šalies vadovė pasielgė principingai ir inicijavo šių teisėjų atleidimą iš pareigų. Prezidentė pabrėžė, kad A.Šukaičio ir R. Savicko elgesys nesuderinamas su teisėjo pareigomis, diskredituoja teismus ir griauna Lietuvos piliečių pasitikėjimą šalies teisine sistema.
Tuomet jau atsirado galimybė buvusį teisėją A. Šukaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes jis neteko teisėjo imuniteto. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis ir priėmė sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Šios bylos tyrimas jau užbaigtas ir ji netrukus turėtų būti nagrinėjama.
Panaikino nuosprendį
Beje, tuometinio Panevėžio apygardos teismo teisėjo A. Šukaičio pavardė buvo minima keliose skandalingose bylose. Dar 1998 metais ji, ko gero, pirmą sykį šmėkštelėjo vienoje stambiausių baudžiamųjų bylų dėl spirito kontrabandos. Būtent šios bylos nagrinėjimo metu išryškėjo teisėjo palankumas kontrabandininkams.
118 000 litrų spirito, išvežto iš Klaipėdos terminalų, „užstrigo” Lietuvoje – spiritas buvo sulaikytas Raseinių rajone. Tuo tarpu per Saločių pasienio postą važiuojantys sunkvežimiai buvo įregistruojami žurnale kaip tą spiritą tranzitu esą gabenantys į Sankt Peterburgą. Čia dirbantys „savi žmonės“ už atitinkamą atlygį talkindavo kontrabandininkams. Nustatyta, jog valstybei padaryta beveik 5 milijonų litų žala.
Į teisiamųjų suolą tuomet sėdo net 17 kaltinamųjų: trys muitinės darbuotojai, taip pat policininkai, verslininkai. Šią bylą nagrinėjo būtent A. Šukaitis. Šiaip ar taip, nė vienas iš 17 įtariamųjų nebuvo nubausti įkalinimo bausmėmis. Kadangi nuosprendį prokuratūra apskundė, aukštesnių instancijų teismai A. Šukaičio priimtą nuosprendį panaikino ir išteisintus asmenis nuteisė kalėti. O teisėjui, kuris buvo paleidęs būrį nusikaltėlių, nė plaukas nuo galvos nenukrito.
Išgelbėjo kolega
2003 metais nuskambėjo garsioji teismo pirmininkų byla – kaip paaiškėjo, tuometinis Lazdijų apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas su kolegomis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkais Dariumi Japertu bei Palmyra Linkevičiene buvo surengę kontrabandininko Viliaus Karaliaus ir jo sėbrų „išlaisvinimo operaciją“.
Vėliau visi trys „operacijos“ dalyviai teismų pirmininkai šiaip ne taip buvo iškrapštyti iš teismų sistemos. O štai Panevėžio apygardos teisėjas A. Šukaitis, atmetęs prokurorų skundą ir sunkiu nusikaltimu įtariamam V. Karaliui bei jo sėbrui A. G. Rimšai neskyręs kardomosios priemonės (priėmęs neskundžiamą nutartį), iš balos išlipo sausas. Jį išgelbėjo kolega D. Japertas, atsisakęs ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog prašė A. Šukaičio pagelbėti nusikaltėliams.
Nuosprendį apskundė
O buvęs A. Šukaičio kolega Rimantas Savickas šių metų pradžioje jau sulaukė teismo verdikto. Prieš Kauno apygardos teismą stojo ne tik jis, bet ir jo žmona, buvusi Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė ir Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme dirbusi jųdviejų duktė Justė Savickaitė, o taip pat ir bankroto administratorius Algis Kleiva. Prokurorai siekė visus juos nuteisti, tačiau nuosprendis buvo paskelbtas tik vyrams. Piktnaudžiavimu tarnyba, kyšininkavimu ir dokumentų klastojimu kaltintas R. Savickas nuteistas 2 metams lygtinai, o bausmė atidėta metams. Už teisėjo papirkimą A. Kleivai teismas atėmė teisę trejus metus dirbti bankroto administratoriumi ir paskyrė 20 800 litų baudą. Šis nuosprendis neįsiteisėjęs, šiuo metu byla pagal prokuroro ir nuteistųjų apeliacinius skundus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.
Viskis ir padangos
Tyrimo buvo nustatyta, kad 2008 metų lapkričio 17 dieną R. Savickas savo darbo kabinete paėmė iš Algio Kleivos 2400 litų kyšį ir paskyrė jį vienos bendrovės bankroto administratoriumi. Tačiau teismas nusprendė, jog A. Kleiva administratoriumi paskirtas teisėtai ir dėl šio epizodo R. Savicką išteisino.
Buvęs teisėjas R. Savickas pripažintas kaltu tik dėl 64 litų vertės viskio butelio ir 990 litų vertės padangų paėmimo. Vis dėlto Kauno apygardos teismas konstatavo, kad medžiotojų būrelio, kuriam priklausė R. Savickas ir prie kurio ketino prisišlieti A. Kleiva, visureigio padangų paėmimo organizatorius buvo ne R. Savickas, o A. Šukaitis. Padangas medžiotojų visureigiui A. Kleiva nupirko iš savo administruojamų įmonių lėšų.
Teismas taip pat nusprendė, jog 3 žvėrienos dešros ir dar vienas viskio butelis, kurį į R. Savicko kabinetą atnešė A. Kleivos žmona, nebuvo kyšis. Dešros ir taip priklausė R. Savickui, mat buvo pagamintos iš jo sumedžioto šerno mėsos, o Irena Kleivienė (beje, taip pat bankroto administratorė) jokio palankaus sprendimo už savo „lauknešėlį“ nesulaukė.
Klausėsi neteisėtai
V. Savickienė buvo kaltinama tuo, jog, siekdama padėti dukteriai Justei, sukurstė šeimos gydytoją išduoti fiktyvią nedarbingumo pažymą. Atitinkamai J. Savickaitė buvo apkaltinta neteisėtai pasinaudojusi ta pažyma.
Teisme ir motina, ir duktė išteisintos tik todėl, kad operatyvininkai netinkamai atliko savo darbą. Teismas pabrėžė, jog duomenys apie kurstymą išduoti fiktyvią pažymą buvo surinkti klausantis tuo metu dar teisėjos pareigas užimančios V. Savickienės pokalbių telefonu, o tokie duomenys negali būti pripažįstami teisėtais. Norint klausytis teisėjos telefoninių pokalbių, STT pareigūnai privalėjo gauti leidimą iš generalinio prokuroro, o tai nebuvo padaryta.
Bylinėjosi su prezidente
Tiek R. Savicką, tiek jo žmoną V. Savickienę prezidentė D. Grybauskaitė dar 2009 metais atleido iš teisėjo pareigų dėl to, kad jiedu pažemino teisėjo vardą. Už tai R. ir V. Savickai prezidentę padavė į teismą. V. Savickienė reikalavo ne tik panaikinti dekretą dėl atleidimo, bet ir priteisti 100 000 litų kompensacijos.
R. Savickas irgi buvo pareiškęs ieškinį prezidentei bei Teisėjų tarybai dėl jo atleidimo iš pareigų ir siekė, kad būtų panaikintas D. Grybauskaitės pasirašytas dekretas. Girdi, pirmiausiai turėjo būti baigta nagrinėti jam iškelta baudžiamoji byla.
R. Savicko ieškinį nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas jį atmetė ir paaiškino: „Prezidentei kreipusis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti R. Savicką iš pareigų, Teisėjų taryba turėjo konstitucinę pareigą šį klausimą spręsti, t. y. patarti arba nepatarti prezidentei dėl ieškovo atleidimo nurodytu pagrindu, ir negalėjo šio klausimo apskritai nesvarstyti.“
Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Apeliacinis teismas – šis nusprendė, jog į dešrų skandalą įsivėlęs teisėjas iš pareigų buvo atleistas pagrįstai.
TIK FAKTAI:
Už įvairius šiurkščius etikos ir tarnybinius prasižengimus prezidentė D. Grybauskaitė yra atleidusi daugiau kaip dešimt teisėjų.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valentina Ščerbakova buvo atleista už tai, kad nesusidorojo su darbo krūviais.
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus neteko mantijos, kai buvo iškelta baudžiamoji byla už dokumentų klastojimą ir kitas nusikalstamas veikas. Vėliau A.Stankui skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Jis taip pat turėjo sumokėti 1300 litų į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas buvo atleistas už tai, kad savo poelgiais pažemino teisėjo vardą.
Už teisėjo vardo žeminimą mantijos neteko: Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mekšraitienė, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Pilitauskienė, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Anželika Šimaitienė, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis, iš pareigų patys pasitraukė į skandalus papuolę Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Kazlauskienė, to paties teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas, Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkas Rimantas Žilevičius.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
