Prieš šešerius metus Jungtinių Tautų (JT) Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje buvo patvirtintas „Paryžiaus susitarimas“, apimantis 195 šalis ir įpareigojant jas kovoti su klimato kaita.
Nutarime nubrėžta, kad iki ateinančio šimtmečio vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais. Mokslininkai sutaria, kad viršijus šią ribą klimato kaita galimai taptų nevaldoma, o planetoje prasidėtų negrįžtami pokyčiai.
Diskusijoje „2 laipsniai – daug ar mažai“ meteorologai ir kiti klimato kaitą prižiūrintys ekspertai aptarė, kaip Lietuvos klimatą paveiktų 2 laipsniais pakilusi oro temperatūra.
Kaip klimato kaita pasireiškia Lietuvoje?
Remiantis LHT pateikta informacija, šio amžiaus pradžioje Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 laipsniais, lyginant su praėjusiu. Mokslininkai prognozuoja, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra ir toliau Lietuvoje augs, o didžiausi pokyčiai numatomi – šaltuoju metų laiku.
Skaičiuojama, kad Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 laipsniais, o atskirais mėnesiais 7 laipsniais.
Tačiau klimatologai šio pokyčio ir prognozių nesiima vertinti itin neigiamai. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologų, „negalime sakyti, kad Lietuvos klimato kaitos scenarijus pats blogiausias, ar pats geriausias. Jis kažkur per viduriuką“.
Pastaraisiais metais ypač pastebimi oro temperatūros pakitimai, kuomet Lietuvoje vasaros fiksuojamos vienos šilčiausių, o žiemos – šalčiausių. Šių metų gegužę šalį padengė sniegas.
Klimatologas dr. Donatas Valiukas teigė, kad visas pasaulis šiuo metu gyvena su kintančiu klimatu, todėl, vertinant pastarųjų metų pakitimus, reiktų atsižvelgti į globalius, ne tik Lietuvos pokyčius.
„Jei pažiūrėtume į Lietuvos statistiką, gal ir pasirodytų praėjusi žiema šalta, bet pažiūrėjus globaliai – būtų viena šiltesnių. <…> Ko gero, reiktų visuomet pažiūrėt ir atsiminti, kad mes kalbame ir apie globalius tikslus. Jei pas mus kažkoks mėnuo šaltas, jis globaliai vis tiek šiltas.
Tai yra svarbu, bet mes gyvename klimate, kuris pasireiškia su įvairiomis klimatų anomalijomis“, – teigė jis.
Taip pat, D. Valiuko įžvalgomis, realu, kad per artimiausius dešimtmečius vasarą sulauksime ir 40 laipsnių karščio. Tačiau net ir šis temperatūros pokytis globaliu žvilgsniu nesiųstų kritinės žinutės, jis būtų aktualus tik Lietuvai.
„Apskritai, tai nėra labai didelė temperatūra, tačiau Lietuvai 40 daug. Tas vienkartis karščio įsiveržimas, nors ir pasiektų 40 laipsnių, tai nebūtų labai didelė žinutė. Svarbiausia būtent tas pokytis, kiek Lietuvoje yra pakitusi temperatūra“, – nurodė jis.
Profesoriaus Egidijaus Rimkaus pasiteiravus, ar realu išlikti 2 laipsnių pokyčio riboje, jis buvo kategoriškas – toks tikslas nerealus.
„Dabar, kai turime, 1,1 laipsnių pokytį, tikėtis, kad staiga kažkas pasikeis ar mes tą problemą išspręsime, nemanau. Šansų didelių nėra, nebent mes kažko nesuvokiame“, – nurodė jis.
Valdant klimato kaitą labai svarbus bendradarbiavimas
Gamtos fotografo Mariaus Čepulio teigimu, dar prieš šimtmetį gyvenusio žmogaus akimis dabartinis klimatas keltų labai didelę nuostabą.
„Gyvūnų daugėja, jie veisiasi ne savo laiku. Net ir šernai, kurie įprastai susilaukia šerniukų kovo mėnesį, jau dabar jų turi.
<...>Jei jau dabar tas pokytis yra, manau, po 50 metų mes fainai gyvensime“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvoje ateityje taip pat daugės plačialapių miškų, spygliuočių bus mažiau.
Aplinkos ministerijos atstovė teigė, kad valdant klimato kaitą laibai svarbus tarpinstitucinis bendravimas. Taip pat ir gyventojų švietimas.
„Mums labai svarbios prognozės, perspėjimai, lygiai taip pat diegiamos naujovės, gyventojų trumpieji pranešimai, gyventojų švietimas, žinių kėlimas savisaugos srityje.
Žinoma, ta pagrindinė gelbėjimo užduotis niekur nedingsta, bet einame ir prie saugos užtikrinimo“, – sakė ji.
„Klimato kaita gali turėti skaudžių padarinių, todėl reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Siekiant sumažinti neigiamą ekstremalių klimato reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs tampa kasdieniniai meteorologinių bei hidrologinių reiškinių stebėjimai ir jų prognozavimas.
Kartu su aplinkos stebėsena ir techninėmis prisitaikymo priemonėmis turi vykti ir socialiniai pokyčiai, kad visuomenė sugebėtų prisitaikyti ir prisiimti atsakomybę už vykstančius pokyčius“, – teigiama LHT puslapyje.
Planetos gelbejimo planas, ne korporaciju ar globalisti o paprastu zmoniu saskaita.
Bus meluojama net ausys links.
Visi sitie "mokslininkai" yra tie patys kurie rekomenduoja vakcinas vaikams, pandemijas, karantinus....
