Šiemetės Velykos panašesnės į Kalėdas – nemažai prisnigo, žadama dar daugiau sniego. Didesnio atšilimo kol kas nelaukiama. Balandžio 1-ąją sniego dangos storis Panevėžio rajone siekė vidutiniškai dvylika centimetrų, o prieš parą žemę buvo nuklojęs trijų centimetrų storio sniego sluoksnis. Tad per parą danga pastorėjo devyniais centimetrais.
Dar tik trepsi
„Daugoka tokiam metų laikui. Vis dėlto balandis“, – sako Panevėžio hidrometeorologijos stoties stebėtoja Loreta Adomavičiūtė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad šiemetis pavasaris neįprastas ir truputį vėluoja. Panašiai buvo 1996 metais. Tiesa, skirtumų yra. Tą žiemą nebuvo nė vieno atlydžio. 1996-aisiais žiema prasidėjo lapkričio pradžioje ir truko iki balandžio pabaigos. „Juk būna, kad pavasaris skuba ar vėluoja. Šiemet šiek tiek vėluoja“, – sako A. Galvonaitė.
Jos teigimu, klimatologinis pavasaris prasideda nuo lygiadienio. Vidutinė paros temperatūra tuo metu paprastai būna nuo 0 laipsnių. Šiemet gerokai šalčiau.
Pasak dr. A. Galvonaitės, paprastai pavasaris ateina per Kybartus 15 km per parą greičiu ir maždaug per savaitę prasideda visoje šalyje.
„Dar trepsi. Nėra iš kur pavasariui ir atskubėti“, – mano specialistė.
Vakarų Europoje šiuo metu dar gana šalta ir taip pat netrūksta sniego. Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo aukšto slėgio sritis ir švietė saulė, o kitose šalyse gausiai snigo – sniegas užvertė Ukrainą, Rusiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Anglijoje užsnigti žydintys narcizai.
Gamta išsiderino
A. Galvonaitės teigimu, ilgalaikės orų prognozės labai prieštaringos – tiek pateikiamos JAV NASOS, tiek Rusijos tarnybų specialistų. Ne taip seniai kalbėta, kad šiemet pavasario nebus ir iš karto prasidės vasara. „Prognozės „pulsim į vasarą“ pristabdytos“, – pažymi Klimatologijos skyriaus vedėja.
Kiek didesnis atšilimas prognozuojamas nuo balandžio 15 dienos, tačiau specialistė nesiėmė spręsti, ar tikrai taip bus.
„Dėl klimato kaitos procesai išderinti, tad gamtoje staigmenos, kontrastai. Negalvokite, kad klimatas nešiltėja, jei orai šalti.
Orai ir klimatas – skirtingi dalykai“, – paaiškina A. Galvonaitė.
Kai tokie siurprizai pavasarį, prognozuoti vasaros orus dar sudėtingiau. Yra manančiųjų, kad po tokio pavasario vasara gali būti nepaprastai karšta. Buvo pateikta ir įdomi prognozė, kad šiemetis balandis ir gegužė bus nepaprastai karšti.
Pasak A. Galvonaitės, 1996 metais būta bene vienintelės neigiamos anomalijos nuo septintajame dešimtmetyje prasidėjusio klimato atšilimo. Tada vidutinė metinė temperatūra buvo žemesnė už normą ir visi metų laikai buvo gana vėsūs. Ką gamta iškrės šiemet, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė nesiėmė prognozuoti. Jos tvirtinimu, ir didieji pasaulio centrai ilgalaikes orų prognozes šiais metais keitė jau ne kartą.
„Procesai labai išderinti“, – kodėl prognozės nepasitvirtina, aiškina A. Galvonaitė. Bent iki pirmadienio naktimis prognozuojama neigiama temperatūra, o dienomis jau pliusinė, tačiau laukiama sniego, šlapdribos.
Paaiškės nutirpus sniegui
Tokios gamtos išdaigos ne prie širdies žemdirbiams. Ūkininkas Arūnas Čimolonskas pasakoja pernai balandžio 2–4 dienomis jau tręšęs laukus, o dabar situacija kita.
„Kaip Kalėdos“, – nieko gero šiemet nesitiki Panevėžio rajono ūkininkas. Jis teigė kol kas nedrįstantis pasakyti, kiek tokie orai galėjo pakenkti žiemkenčiams – reikėtų palaukti, kol nutirps sniegas.
Tada turėtų paaiškėti – šaknys gyvos ar ne. Žieminių rapsų, jo manymu, gali būti iššalę apie 50 procentų. Sėja, pasak žemdirbio, neturėtų vėluoti – ji paprastai pradedama balandžio pabaigoje. Nebent vėl gamta ką nors iškrėstų. Tačiau tręšti šiuo metu jau turėjo būti pradėta.
Ekologiškai ūkininkaujanti Bronislava Šerelienė taip pat tokiu pavasariu nesidžiaugia.
„Biologinis kalendorius sutrikęs, tačiau su gamta nepakovosi“, – sako ji. Kiek tai turės įtakos augalams, ūkininkė nesiėmė spręsti. B. Šerelienės teigimu, sniegas buvo aptirpęs, naktimis gana smarkiai šalo, tad žieminiams javams tas atsilieps. Ji nesitiki, kad šiemet laiku sės daržoves, sodins bulves. Ūkininkės manymu, žemė nespės atšilti, bet reikės skubėti viską nudirbti.
„Šis pavasaris bus labai sunkus“, – neabejoja ji.
Pasak B. Šerelienės, balandžio viduryje būdavo sėjos pradžia ar net vidurys, o šiemet tokiu metu veikiausiai dar bus sniego.
Tad teks įdirbti žemę per gana trumpą laiką. Nėra aišku ir kaip bus su pavasarinėmis šalnomis.
Paukščiai grįžta
Nors už lango pavasariu dar nelabai kvepia, tačiau paukščiai jau skuba į gimtinę. Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus sako, kad grįžę jau apie 30 rūšių paukščiai. Po truputį parskrenda gandrų, Kovarnių dieną kovo pradžioje sugrįžo kovai. Jau matyti ir vieversių, ir pempių. Šiemet neįprastai anksti užregistruotos baltosios kielės, nendrinės startos. Esant tokioms oro sąlygoms nebūdinga, tačiau šiemet gana anksti ornitologai išvydo didžiųjų baublių, liepsnelių, kikilių.
Jau gieda zylės, bukučiai ir kiti paukščiai. Kovai ir pilkosios varnos tvarkosi lizdus, o krankliai jau peri. Pasak G. Petkaus, Nemuno delta taip pat pilna paukščių – sugrįžusios žąsys, gulbės, pilkieji garniai, didieji kormoranai.
Įdomesni stebėjimai – užsilikę svirbeliai, juodgalvės sniegenos, sniegstartės. Tokiu metų laiku jų paprastai jau nebebūdavo. Projektų koordinatoriaus teigimu, negalima sakyti, kad paukščiai grįžta labai vėlai, tačiau oro sąlygos vis dėlto diktuoja savo. Nors pavėluotai, bet grįžta varnėnai. Anksčiau jau balandžio pradžioje jie tvarkydavosi inkilus. Neskuba parskristi suopiai, strazdai.
„Jei nebūtų sniego, paukščių gal būtų daugiau, tačiau jie grįžta“, – sako G. Petkus.
