Pasaulyje vis dažniau kartojasi ekstremalesni gamtos reiškiniai. Itin stiprios audros ir liūtys, potvyniai, speigai ir sausros pastaruoju metu drebina visą pasaulį. Mokslininkai labai paprastai aiškina šių reiškinių kartojimąsi ir intensyvumą. Pasak jų, didesnio intensyvumo ekstremalius reiškinius iššaukia klimato kaita. Lietuvoje kol kas nepastebime daug tokių reiškinių, tačiau niekas negali užtikrintai pasakyti, kad jie neateis iki mūsų. Klimato kaitai viena jautriausių Lietuvos vietų dėl savo geografinės padėties yra pajūrio regionas.
Klaipėda ir Kuršių Nerija pavojuje
Pagrindinis faktorius dėl kurio pajūrio regionas atsiduria keblioje padėtyje – kylantis vandens lygis. Vandens lygis kyla dėl to, jog į aplinką išmetamas vis didesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Didelė šių dujų koncentracija lemia kylančią oro ir vandens temperatūrą. Dėl globalinio atšilimo ledynai spartina savo tirpimo tempą ir lygiagrečiai kyla pasaulinis vandens lygis.
Tikėtina, kad šylant klimatui stiprės audros, kurios sukels didesnius potvynius. Taip pat pajūrio regioną vis dažniau aplankys stiprios liūtys, sausros, ir karščiai vasarų metu. Tokios orų permainos - bloga prognozė Baltijos krantams, nes jie ir toliau bus ardomi, o tai reiškia, jog ir mūsų gražiosios kopos Neringoje nukentės. Taip pat dėl kylančio vandens lygio kyla grėsmė ir pakrančių ekosistemoms. Dėl didelio kritulių kiekio ir potvynių bei kylančios vandens temperatūros, eutrofikacijos procesas Baltijos jūroje sustiprės. Eutrofikacija visiems geriau žinoma, kaip vandens „žydėjimas“. Daugelis žmonių yra įsitikinę, jog jis vyksta natūraliai, tačiau tai klaidinga nuomonė. Eutrofikacija prasideda dėl į vandenį patekusio azoto ir fosforo, o jų kiekio išaugimas galimas dėl didelio intensyvumo kritulių.
Kaip Lietuvos pajūris turėtų prisitaikyti prie klimato kaitos?
Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Edvino Stonevičiaus, prisitaikymas prie klimato kaitos svarbus tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog regionai yra būtent tos vietos, kurios tiesiogiai patiria klimato kaitos poveikį, tad didelė dalis priemonių turi būti pritaikytos būtent vietos lygmeniu“, - pataria E. Stonevičius. Mokslininko teigimu, krantosaugai reikia taikyti skirtingas priemones, atsižvelgiant į kranto funkcijas. Taip pat krantotyros ir krantosaugos programą reikėtų papildyti kasmetiniais stebėjimais, kurie padėtų fiksuoti pasikeitimus ir iš to daryti tikslesnes prognozes. „Kuršių Nerijoje ir Baltijos jūros pakrantėje ir toliau turėtų būti ribojamos ūkinės veiklos, poilsiautojų ir transporto srautai, privačių objektų statyba ir, žinoma, dar griežčiau saugomos mūsų kopos“, - vardina E. Stonevičius. Taikant įvairias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones rekomenduojama remtis scenarijumi, kuriame pasaulio vandenyno lygis iki XXI amžiaus pabaigos pakils apie 0,5 metro.
Klimato kaita nesigaili nieko, kas pasitaiko jos kelyje, tad mūsų užduotis taikant įvairias priemones ir keičiant savo elgesį ir mąstymą sušvelninti galimas pasekmes.
