Lietuvą užplūdusi karšto oro banga, gena visus prie vandens telkinių. Tačiau mokslininkai nesidžiaugia situacija ežeruose, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vandens telkiniai bus paliesti ir klimato kaitos. Pasak jų, vandens lygio ir temperatūros pokyčiai stebimi ir ežeruose.
Didieji ežerai
Amerikoje esantys Didieji ežerai ne tik įspūdingai atrodo, bet yra brangus Žemės turtas. Juose sutelkta 20 proc. viso gėlo paviršiaus vandens. Analizuojant klimato kaitos poveikį didelis dėmesys skiriamas vandens telkiniams, nes jie viena iš labiausiai pažeidžiamų dalių. Stebint Didžiųjų ežerų regioną nuo 1968 iki 2002 metų buvo užfiksuotas 1,3°C temperatūros prieaugis. Vertinant šiuos pokyčius numatoma, jog iki 2050 metų temperatūra čia gali išaugti 1°C - 3°C. Taip pat dėl kylančių vandens ir oro temperatūrų stebimas Didžiųjų ežerų ledo dangos plonėjimas ir trumpesnis laikymosi laikotarpis. Mokslininkai atkreipia dėmesį, jog Didžiųjų ežerų vandens lygis niekada nebuvo pastovus ir priklausomai nuo periodo buvo stebimas tiek vandens lygio pakilimas, tiek sumažėjimas.
Vertinant šių ežerų ateities perspektyvas atsižvelgiama į įvarius faktorius, vienas jų – klimato kaita. Jau dabar besikeičianti temperatūra bei ateityje prognozuojamas jos augimas daro įtaką vandens garavimui. Kol kas mokslininkai nesiryžta tvirtai teigti, kas laukia ežerų, tačiau numanoma, kad vandens lygis nuseks nuo 15 iki 61 cm. Remiantis naujesniais tyrimų duomenimis, kurie atlieka skaičiavimus atsižvelgdami į skirtingus klimato kaitos scenarijus, teigiama, jog kai kurių Didžiųjų ežerų laukia vandens lygio kilimas, o kitų – mažėjimas.
Nemuno upių baseino rajonas
Lietuvoje yra išskiriami 4 upių baseinų rajonai (UBR): Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos. Iš jų didžiausias Nemuno upių baseinas, kuris apima net 75 proc. visos Lietuvos teritorijos. 2010 metais pateikta Aplinkos apsaugos agentūros ataskaita, kurioje išanalizuotas klimato kaitos poveikis Nemuno UBR upėms ir ežerams.
Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausią poveikį vandens telkiniams Lietuvoje turės kritulių kiekis, vandens garavimas iš ežerų ir vandens prietaka. Dauguma klimato kaitos scenarijų numato kritulių kiekio prieaugį, tačiau mokslininkų teigimu, toks pokytis neturės didelės įtakos ežerų vandens atsargoms. Numatoma, jog kritulių kiekis išaugs žiemos metu, tad pietrytinėje Nemuno UBR dalyje gruodžio-vasario mėnesiais kritulių kiekis gali išaugti 10-15 proc. Taip pat visoje Nemuno UBR teritorijoje numatomas ir temperatūros kilimas, kuris lems šaltojo sezono krituliuose sumažėjusį sniego kiekį. Mokslininkai teigia, jog dėl šiltesnio klimato, ledo danga ežeruose susidarys vėliau ir laikysis trumpiau. Spėjama, kad daugės ir metų su nepastovia ledo danga, nes vidutinė žiemos oro temperatūra gana nuosekliai artėja prie 0°C. Prognozuojama, jog kylant vidutinei metinei oro temperatūrai, kils ir ežerų vandens temperatūra. Pagal visus klimato kaitos scenarijus numatoma, jog visame Nemuno UBR vidutinė metinė temperatūra turėtų išaugti 0,5°C – 0,9 °C.
Visi atliekami tyrimai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje remiasi įvairiais klimato kaitos scenarijais, tad negalima teigti, jog mūsų laukia būtent tokie pokyčiai, nes scenarijų yra ne vienas ir ne du. Tačiau žiūrint į tendencijas, panašu, kad klimato kaita turės įtakos didesnės ar mažesnės, tad atlikdami net ir kasdienius darbus turėtume nepamiršti elgtis atsakingai ir kiek įmanoma mažiau prisidėti prie jau vykstančių pokyčių.
