Dabar VSD ir STT aukštą rangą pasiekę pareigūnai savo stulbinamą karjerą pradėjo veržlia operacija prieš kontrabandininkus, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad pagrindinis įkaltis toje byloje - klastotė. Šių įpročių neatsisakyta iki šiol.
"Gal jis galėjo būti griežtesnis, bet kad blogas vadybininkas ar dar kažkas... Plius tarp visų viršininkų, tai Vytas (Vytautas Pociūnas - aut.) tikrai ne paskutinis buvo, ten yra kur kas blogesnių. Ir paskutinis dalykas - dabartinis, paskirtas jo vieton, man atrodo, ir pusės Vyto nėra. Kad ten iš tikrųjų genijų būtų suradę kažkokį ir pastatę, kad viskas sublizgėjo staiga, tai aš tada suprantu", - tai citata iš buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno liudijimo Seimo komitetui, atlikusiam parlamentinį VSD tyrimą.
Citata byloja apie VSD Trečiosios valdybos, užsiimančios šalies ekonominių pagrindų apsauga, vadovybės kaitą. Primename, kad pulkininką V.Pociūną VSD vadovybė pasiuntė į Gardiną vos ne ūkvedžiu dirbti, o jo vieton patupdė jauną ir perspektyvų pareigūną Liną Jurgelaitį, kurio karjera iki valdybos viršininko posto buvo kaip rožėmis klota. Tačiau taip tik atrodo...
Skambi pamario operacija.
2003 metų pavasarį plačiai rašyta apie grupę sulaikytų muitinės pareigūnų, kurie buvo įtariami viršiję savo įgaliojimus ir talkinę kontrabandininkams.
Tąsyk Muitinės departamento Kriminalinės tarnybos direktorius Aidenas Karpus, šiuo metu iškopęs iki Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) generalinio direktoriaus pavaduotojų, iškilmingai pranešė, jog ši tarnyba kartu su VSD pareigūnais sulaikė Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorių Eugenijų Kaniauską, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininką Robertą Pocių ir šios tarnybos vyresnįjį inspektorių Arūną Knietą. Kartu su pareigūnais sučiuptas klaipėdietis Juozas Šiaudvytis. Ketvertas sulaikytųjų tą pačią dieną buvo nuvežti į Vilnių. Naktį jie praleido areštinėje. Po sulaikymo pas visus darbovietėse ir namie atliktos kratos.
Tų metų vasario 15-ąją Malkų įlankos jūrų uosto poste muitininkai buvo sulaikę krovininį automobilį, gabenusį per 1200 dėžių kiniškos avalynės. Patikrinę krovinį kriminalistai nustatė, kad dokumentuose nurodyta gerokai mažesnė siuntos vertė. Buvo deklaruojama, jog vežama menkavertė avalynė - kaliošai, sportiniai bateliai, nors iš tikrųjų konteineryje buvo brangūs vyriški batai. Be to, nedeklaruota ketvirtadalis siuntos - 2500 porų batų. Valstybė patyrė 65 tūkst. litų nuostolį. Buvo įtariama, kad sulaikyti muitinės pareigūnai aktyviai ir ne vienus metus bendradarbiavo su kontrabandininkais.
Ne byla, o klastotė
Prasidėjęs teismų maratonas garsiai išreklamuotą operaciją pavertė ne tik visišku šnipštu, bet ir atskleidė įdomius mūsų specialiųjų tarnybų operatyvinių darbuotojų darbo ypatumus.
Pavyzdžiui, 2008 metų gruodžio mėnesį Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, per viešą teismo posėdį išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R.Pociaus apeliacinius skundus, nustatė, kad Muitinės departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą, sulaikė R.Pocių, jam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, bet greitai ši priemonė panaikinta. 2004-aisiais jam buvo surašytas kaltinamasis aktas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2006 metų liepos 14 dieną priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino R.Pocių dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2007-ųjų nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 metų nutartimi buvo paliktas galioti.
Išteisindami R.Pocių teismai nurodė, kad jam pareikšti tiek įtarimas, tiek kaltinimas rėmėsi faktiškai suklastota bylos medžiaga, t. y. pareigūnai į telefono pokalbių suvestinę įtraukė tokius žodžius, kurių faktiškai nebuvo, o tų pasakymų pagrindu ir buvo suformuluotas kaltinimas.
Be to, teismai konstatavo, jog R.Pocius negalėjo padaryti jam inkriminuojamos veikos, nes tuo metu sirgo ir nedirbo, o tai reiškia, kad jokių tarnybinių pareigų neatliko. Teismai pripažino, kad šios
aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pareikšdami nepagrįstus kaltinimus ir taikydami kitas procesines prievartos priemones, atliko neteisėtus veiksmus, todėl R.Pociui turi būti atlyginta patirta žala. Pradėjus ikiteisminį tyrimą R.Pociui taikyta procesinė prievartos priemonė - jis nuo 2003 metų gegužės 9 iki 2004-ųjų rugpjūčio 9 dienos buvo nušalintas nuo darbo ir dėl to negavo atlyginimo - 51 858 litų.
Kol vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme R.Pocius advokatams už paslaugas sumokėjo 35 tūkst. litų. Neturėdamas lėšų pragyventi jis su žmona 2004 metais buvo priversti parduoti žemės sklypą už 60 tūkst. litų, kai tokio sklypo vertė tuomet siekė 882 200 litų, todėl patirta žala sudarė 822 200 litų. Dėl neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų R.Pocius patyrė didžiulių išgyvenimų. Spaudoje buvo paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat paskelbtos šmeižikiško pobūdžio ir tikrovės neatitinkančios žinios apie jį. Visuomenės akyse R.Pocius visiškai ir neatitaisomai buvo sukompromituotas ir pažemintas.
Šiuo metu pensijoje esantis R.Pocius liūdnai juokauja, kad uolių operatyvininkų dėka jis, būdamas sveikas kaip jautis, turi gyventi išlaikomas valstybės.
VSD "teisinė sąmonė"
Įvairaus lygio teismai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių pagrindu grįstas įtarimas R.Pociui, buvo telefono pokalbių klausymosi protokolas ir tų pokalbių stenogramos. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tuometis VSD Trečiosios valdybos poskyrio viršininkas L.Jurgelaitis, surašęs 2003 metų balandžio 30 dienos telefono pokalbių klausymosi protokolą, įrašė į jį žodį "krovinys", kurio R.Pocius, šnekėdamas telefonu su J.Šiaudvyčiu, neištarė. Per vieną teismo posėdį, apklausiant kaip liudytoją patį L.Jurgelaitį, jis pasiaiškino, kad klausydamas pokalbio ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone, padarė išvadą, jog kalbama būtent apie kontrabandinį batų krovinį. Tačiau teismai nusprendė, kad J.Šiaudvyčio ir R.Pociaus telefono pokalbių analizė neįrodo, jog R.Pocius 2003 metų vasario 15 dieną 18.38 val. telefonu pažadėjo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabanda vežamų prekių patikrinimo, nes apie konteinerį, kuriame gabenami muitinės kontrolei privalomi pateikti daiktai, per pašnekesį net nebuvo kalbama.
Teismai dar konstatavo, kad jei žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą nukentėjusiajam, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų numatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Žmonės, dėl kurių veiksmų atsirado žala, šiose bylose turi būti traukiami trečiaisiais asmenimis, nes nustačius, kad jų veiksmai buvo tyčiniai, valstybė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę.
Draugai, draugų draugai
Du pagrindiniai šios apgailėtinos operacijos sumanytojai ir vykdytojai - A.Karpus, kaip minėta, iškilęs iki STT vadovybės viršūnių, ir L.Jurgelaitis, nuo poskyrio vadovo pakilęs iki Trečiosios valdybos viršininko. Šįkart LŽ daugiau domėjosi tos konkrečios bylos klastotoju Nr. 1 - L.Jurgelaičiu, nors jo asmeninis draugas A.Karpus taip pat ryški asmenybė, liūdno atminimo buvusio VSD vadovo Arvydo Pociaus žmogus, atsivežtas į Vilnių iš Marijampolės.
Įdomu tai, jog esami ir buvę VSD darbuotojai negalėjo kažin ko ypač pikantiško papasakoti apie šį klastotoją Nr. 1. Nebent, kad jis - ilgametis vadinamųjų marketavičių ("VP Market" savininkų - aut.) bičiulis, turintis bendrą hobį - motociklus. Tai galbūt viena priežasčių, kodėl jokiais ypatingais operatyvinės veiklos nuopelnais nepasižymėjęs (jei nelaikysime nuopelnais klastojamų bylų) pareigūnas stabiliai kilo karjeros laiptais.
Šiaip bendra L.Jurgelaičio, sugebančio nekristi į akis ten, kur nereikia, charakteristika galėtų būti tokia - asmuo, kuris bet kokiomis priemonėmis ir kaina padarys tai, ką lieps aukštesnė vadovybė. Kalbama, kad po parlamentinio tyrimo "apsivaliusioje" vidurinėje VSD valdymo grandyje susispietė jaunų, gerai apsirengusių, tačiau ir klusnių vykdytojų, nepripažįstančių jokių moralės kategorijų, plejada, kuriai pirmiausia ir priskiriami L.Jurgelaitis, kontržvalgybai vadovaujantis Renatas Petkus ir kiti.
"Kaliošus" išgelbėjo, strateginių įmonių - ne
"Visiškai nesuprantamas parlamentinio tyrimo metu mums pateiktas paaiškinimas į klausimą, kodėl VSD nepateikė informacijos svarbiu klausimu - projektu 2K, kuriuo išskirtines sąlygas vežti geležinkeliu gautų Rusija, - Seimui, kad apsaugotų parlamentą nuo netinkamų sprendimų. VSD valdybos viršininkas L.Jurgelaitis, atsakingas už valstybės ekonominį saugumą, atsakė vaikiškai - tuo metu neturėjęs reikiamo geležinkelių specialisto. Beje, dirbusį ir daktaro disertaciją šioje srityje apgynusį specialistą VSD "valstybininkai" buvo "išėdę" iš sistemos", - prisiminė tyrimui vadovavęs Algimantas Matulevičius. Tačiau tas jo minimas "vaikiškumas" dėtinas tik į kabutes.
L.Jurgelaičio indėlis į valstybės ekonominių interesų "apsaugą" - milžiniškas. Kovotojas su kaliošų kontrabanda kadaise, porą metų vadovaudamas Kauno apygardai, iš esmės dirbo, kad Kauno termofikacinė elektrinė atitektų "Gazprom". Anuometinių, "kurmiais" išvadintų ir iš VSD išmestų kontržvalgybininkų duomenimis, tada L.Jurgelaitis "dirbo grynai R.Stoniui", dujų tarpininkės "Dujotekanos" vadovui. Galima būtų abejoti tokiais teiginiais, jei ne kiti šio ekonominių pagrindų sargo nuopelnai.
LŽ neseniai rašė, kad ta pati VSD Trečioji valdyba teikė pažymas susisiekimo ministrui apie situaciją Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU), bet apie Lietuvos oro susisiekimo sistemos žlugimo ir Vilniaus, pasiskelbusio Europos kultūros sostine, izoliacijos grėsmes krašto vadovų neįspėjo. VSD apsijuokė arba dėl neprofesionalumo, arba dėl to, kad vykdė privataus verslo užsakymą, kilus jo konfliktui su TVOU. Tai patvirtina redakciją pasiekusios konkrečios Trečiosios valdybos, vadovaujamos L.Jurgelaičio, parengtos pažymos, pasirašytos VSD generalinio direktoriaus Povilo Malakausko.
"Kai pamačiau tas pasakėles apie auginamus agurkus ir gėles, iškart supratau, iš kokio šaltinio mūsų saugumas gauna informaciją", - pasakojo buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, kurį P.Malakauskas 2007 metų pabaigoje stropiai "šėrė" savo analitikų pažymomis. Pasak buvusio ministro, saugumo darbuotojai kurpė pažymas paprastu būdu - nusirašydavo nuo pačios Susisiekimo ministerijos parengtų studijų. Ir nuo "flyLAL" skundų apie netinkamą TVOU darbą Susisiekimo ministerijai. Iš tų pačių skundų - ir "agurkai su gėlėmis". "Mums tos pažymos buvo visiškai nenaudingos", - pridūrė A.Butkevičius.
Tokia pati "nauda" valstybei ir jos vadovams buvusi ir iš L.Jurgelaičio dalyvavimo darbo grupėje, kuri svarstė "Leo LT" naudingumą ar nenaudą. VSD jokių priekaištų prieštaringai nuo pat pradžių vertintam projektui neturėjo, taigi atliko šios amžiaus aferos "stogo" vaidmenį. Kol kas neaišku, kokias pažymas dabar, pasikeitus valdžiai, apie "Leo LT" kurpia Trečiosios valdybos analitikai ir P.Malakauskas.
Tačiau stebėtis VSD nuopuoliu nederėtų. Buvęs jo šefas Mečys Laurinkus kadaise yra pareiškęs, kad ten buvo per daug pareigūnų, kurie manė tarnaują valstybei, o ne vadovybei. Dabar tokių nebelikę, o tarnaujant tik vadovybei tinka visos priemonės.
Rimantas VARNAUSKAS
