„Padarė biopsiją ir pasakė, kad tai yra pirmos stadijos vėžys. Tai vat, iš tokios žaizdelės išsivystė vėžys, nežinau, ar gydymas nebuvo ištaikytas teisingas, ar tiesiog nežinojo priežasties ir būdų, kaip gydyti“, - savo istorija dalijasi Marija.
Kol merginai buvo atliekami tyrimai, vėžys progresavo iki antros stadijos. Tad teko iškentėti švitinimo kursą ir operaciją, o po operacijos teko rekonstruoti lūpą.
Marijos istorija – tiktai viena iš daugybės, mat visoje Lietuvoje maždaug 300 žmonių kasmet nustatomas burnos ar burnaryklės vėžys. Deja, didžiausia dalis nustatomo burnos vėžio yra vėlyvųjų stadijų, mat jisai sparčiai plinta ir dažnai lieka nepastebėtas. Tad medikai minėdami burnos vėžio prevencijos mėnesį lūpas dažosi mėlynai, prisisega ir tokios pačios spalvos kaspinėlį. Taip primindami, kad ši liga yra itin klastinga.
Pasak veido ir žandikaulio chirurgų, daugiau nei 50 procentų pacientų į medikus kreipiasi tik tuomet, kai diagnozuojamas 3-4 stadijos vėžys. Blogiausia, kad užleistos burnos vėžio stadijos gydomos šalinant dalį veido, liežuvio ar net pažeistą žandikaulį. Vėliau žmogui prireikia ir plastinių operacijų.
Tačiau žmogus gali nė neįtarti, kad serga burnos vėžiu. Vis dažniau pasitaiko tokių pacientų, kurie nei rūko, nei piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau burnos vėžys jiems vis tiek diagnozuojamas. O ir sergančiųjų amžius sparčiai jaunėja – suserga ir dvidešimtmečiai, ir trisdešimtmečiai. Vien Nacionaliniame vėžio instituto Galvos ir kaklo navikų skyriuje per metus operuojama apie 50 tokių pacientų.
Gydytojai ragina gyventojus nedelsti ir pasitikrinti bent profilaktiškai, mat vasario mėnuo skelbiamas burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Pasitikrinti žmonės gali nemokamai Žalgirio klinikoje, Nacionaliniame vėžio institute, Kauno klinikose bei kitose gydymo įstaigose.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
