Išvengti šio pavojaus padeda ir periodiškai namų administratorių ar bendrijų atliekama terminė dezinfekcija, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime spaudai.
Legionella bakterijos ima daugintis ir pavojų kelti tuomet, kai dėl netinkamai prižiūrimų pastatų vandens tiekimo sistemų susidaro palankios sąlygos joms plisti.
Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, bet žemesnė nei 50 laipsnių. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia, taip pat šia liga susirgti neįmanoma geriant vandenį ar gaminant maistą. Susergama įkvėpus legionelėmis užkrėstų smulkių vandens lašelių, kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose.
Legionelės nesidaugina, kai į čiaupus ar dušus atitekančio karšto vandens temperatūra yra ne žemesnė kaip 50 °C.
„Visiems pastatams tiekiame vienodos temperatūros termofikacinį vandenį, kuris šilumos punktuose nekontaktiniu būdu sušildo vandentiekio vandenį. Karšto vandens, kuris pasiekia klientus, temperatūrą daugiabučių viduje nustato namų administratorių, bendrijų ar pastatų valdytojų paskirti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jų atsakomybė yra užtikrinti, kad čiaupus pasiekiančio karšto vandens temperatūra nebūtų žemesnė kaip 50 °C. Taip pat svarbūs ir gyventojų pastebėjimai, ar reikiama temperatūra išlaikoma“, – sako Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Kaip patikrinti, ar vanduo pankankamai karštas
Tinkama karšto vandens temperatūra aktuali ne tik daugiabučiuose, bet ir privačiuose namuose. Pirmas indikatorius, kuris leidžia pajusti, ar vanduo pakankamai karštas – atsukus čiaupą po minutės vandens temperatūra bus tokia, kad bus sunku išlaikyti ranką.
„Iš klientų sulaukiame pastebėjimų ir dėl pernelyg silpnos karšto vandens tekėjimo srovės, ir dėl nepakankamos karšto vandens temperatūros. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau nei 50 °C, vanduo turi atbėgti maždaug per 1 minutę. Vis dėlto už butuose esančios temperatūros reguliavimą yra atsakingi ne karšto vandens tiekėjai, bet namų administratorių arba bendrijų paskirti namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, todėl klientus skatiname atkreipti dėmesį į karšto vandens temperatūrą. Jeigu ji yra netinkama, apie tai reikėtų informuoti namų administratorių arba bendriją“, – atkreipia dėmesį R. Jasiulionienė.
Ne mažiau svarbus valymas
Siekiant apsisaugoti nuo pavojingos bakterijos, ne mažiau svarbu valyti dušų galvutes, vandens čiaupus. Ilgainiui jie užkalkėja, t. y. atsiranda nuosėdų, kuriose taip pat gali daugintis legionelės. Rekomenduojama šiuos santechnikos prietaisus valyti bent kartą per mėnesį.
Dar vienas svarbus ir legionelių plitimui riziką keliantis faktorius yra ilgiau pastatų vidaus vamzdynuose užsistovintis vanduo.
„Ilgiau nenaudojus karšto vandens, pavyzdžiui, po atostogų, rekomenduojama jį nuleisti. Tarp gyventojų dar vis populiarus mitas, kad toks karšto vandens nuleidimas gali brangiai atsieiti. Nors vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mūsų skaičiavimais vienas gyventojas vandens išleistų vos už 26–38 centus. Neabejoju, kad visi sutiks, jog sveikata yra nepalyginamai brangesnė“, – sako R. Jasiulionienė.
Karšto vandens tiekėjas gyventojus ragina nenumoti ranka į namų administratorių rekomendacijas vykstant terminei dezinfekcijai. Administratoriui paskelbus dezinfekcijos laiką, būtina bent 5 minutėms atsukti karšto vandens čiaupus, dušus ir leisti vandeniui nutekėti.
Kam legioneliozė pavojingesnė?
Portalas tv3.lt primena, kad legionelioze yra vadinamos Legionella bakterijų sukeltos ligos. Yra išskiriamos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiškai susijusios legioneliozei priskiriamos ligos: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės kvėpavimo takų ligos eiga be plaučių uždegimo. Anot Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC), pastaraisiais metais Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės šalyse stebima bendra sergamumo legionierių liga didėjimo tendencija.
„Bendros sergamumo legionierių liga didėjimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau gali būti susijusios su gerėjančia legionierių ligos diagnostika, senėjančia populiacija, vandens sistemų inžineriniais sprendimais ir priežiūra, klimato pokyčiais“, – komentavo NVSC.
Anot NVSC, didesnė rizika susirgti legionelioze kyla vyresnio amžiaus asmenims, rūkantiems, asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms ar būklėms, slopinančioms imuninę sistemą. Legioneliozė dažniau nustatoma vyrams.
„Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų ir įrenginių priežiūra, tinkamu vandens temperatūros palaikymu karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose – karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (ne mažiau kaip 50 °C atsukus čiaupą ir nuleidus vandenį 1 min.), o šaltas pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Gyventojams taip pat rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemose – nuleisti vandenį stipria srove 5 min., jeigu juo nebuvo naudotasi ilgesnį laiką (pvz., savaitę ar ilgiau), reguliariai valyti dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad ant jų nesikauptų kalkių nuosėdų. Namuose esančius įrenginius, pvz., nešiojamus oro drėkintuvus, svarbu prižiūrėti ir valyti taip, kaip nurodo gamintojas gaminių naudojimo instrukcijose“, – komentavo NVSC.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
