Krito svoris, kamavo sunkiai pakeliamas nuovargis. Su šiais simptomais prieš šešerius metus susidūrė ir baisią diagnozę – leukemija išgirdo Aistė. Šiandien moteris jau nugalėjusi vėžį, ir kartu su dar beveik šimtu savanorių drąsina sunkius ligonius – kraujo vėžys - ne mirties nuosprendis. Savanoriauti moteris nusprendė ne tik dėl to, kad pati susidūrė su onkologine liga.
„Man pasisekė, nes aš turėjau labai didelį artimųjų palaikymą. Mane lankydavo, tačiau mačiau žmonių, kurių niekas nelankydavo, kurie būdavo vieniši, ir tokiu momentu labai sunku iš tikrųjų. Todėl nusprendžiau padėti, taip pat paskatinti žmones registruotis kaulų čiulpų registre“, - savo patirtimi dalinasi buvusi pacientė Aistė Strelčiūnė.
Beveik šimtas savanorių, tarp kurių darbuojasi ir Aistė, savo laisvalaikį skiria tiems, ką užklupo sunki kraujo liga. Nuo sausio specialiai apmokyti žmonės lanko ne tik gulinčius Santariškių klinikų Hematologijos skyriuje.
„Vyksta savitarpio pagalbos grupės, onkopsichologijos ir komunikacijos centre, vyksta psichologinės konsultacijos žmonėms. Bendrijos „Kraujas“ veikla plati, ji orientuota į sergantį žmogų, jis yra mūsų dėmesio centre“, - pasakoja onkometologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Galintys savanoriauti buvo labai kruopščiai atrenkami. Ir atrinktieji nesiskundžia, padėti sunkiai sergantiems – malonumas.
„Pakuždėjo vidinis noras įprasminti savo gyvenimą, man tai teikia prasmę, kad nepraleisti tuščiai vakarų. Neprasėdėti prie televizoriaus. Tai man visada labai norėjosi kažkam padėti“, - sako savanorė Jolanta Burokienė.
Tačiau, kad ir koks smagus būtų bendravimas, kaip sako savanoriai, greičiausiai kiekvienas norėtų niekada nesusirgti kraujo vėžiu. Tačiau statistika, kaip sako medikai, negailestinga. Senstant visuomenei, visame pasaulyje pastebimas sergamumo limfoma padidėjimas, neaplenkia jis ir Lietuvos. Kasmet kraujo vėžio diagnozę Lietuvoje išgirsta tiek žmonių, kiek iš viso telpa vidutinio dydžio šalies miestelyje - apie pusę tūkstančio pacientų. Ir pajausti, kad puola pavojinga liga, beveik neįmanoma.
„Mūsų ligos klastingos. Turbūt dėl to jos apipintos mistika ir dar kažkuo, bet nėra jokio specifinio simptomo. Yra nemažai atvejų, kai nustatoma visiškai atsitiktinio profilaktinio patikrinimo metu pokyčiai kraujyje. Yra atvejų, kai pacientai kreipiasi į visai kitus specialistus, tikrai ne į hematologus dėl vienų ar kitų negalavių, ir tuomet nustatoma kraujo liga. Tai būna visiškai nespecifiniai simptomai“, - perspėja Santariškių klinikų gydytoja hematologė Rita Čekauskienė.
Šiuo metu Europoje limfoma serga daugiau nei trys šimtai šešiasdešimt tūkstančių žmonių, o kasmet diagnozuojama šimtas trisdešimt penki tūkstančiai naujų vėžio atvejų. Medikai sako, esą, medicina nestovi vietoje, todėl išgyvenamumas sergant kraujo vėžiu taip pat didėja. Minėdami limfomos dieną žmonės buvo ne tik raginami nenusisukti nuo donorystės.
Čia pat, vietoje, per renginį galima parašyti linkėjimą sunkiai segančiam onkologine liga. Linkėjimas kabinamas ant štai šio vilties medžio. O pats medis bus Santariškių klinikose.
Ir kiekvienas panorėjęs savo linkėjimus dar galės papildyti vienu kitu geru žodžiu. Taip tapdamas dar vienu savanoriu.
