Per menkai apšviestose klasėse tamsiausia vieta prie lentos. Iš paskutinių suolų itin sunku įžiūrėti mokytojų rašomas užduotis, todėl vaikų rega ima silpti jau pradinėse klasėse.
Šiemet Visuomenės sveikatos priežiūros specialistus sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys įpareigojo išmatuoti apšvietimą 5 procentuose šalies mokyklų. Darbas atliktas dar ne visose apskrityse, tačiau pirminiai rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusėje mokyklų šviesos per maža, o kai kuriose klasėse vaikai priversti mokytis prieblandoje, tarsi prie žibalinės lempos.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai jau patikrino 8 Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Biržų, Kupiškio ir Rokiškio rajonų mokyklas ir įsitikino, kad higienos norma pažeidžiama.
Iš 166 apšvietimo matavimų 95 neatitiko higienos reikalavimų. Net 57,2 proc. Aukštaitijoje tikrintų klasių yra per tamsios.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė teigia, kad matavimai parodė, jog tamsiausia vieta klasėse yra prie lentos, todėl moksleiviams labai sunku įžiūrėti, kas joje parašyta. Lenta blizga, kreida trupa, o jei paviršius prastai nuvalytas, matomumas dar pablogėja.
Gydytoja higienistė V.Vyčienė teigia, kad vaikas, stengdamasis įžiūrėti užduotis, priverstas įtempti akių raumenis, jie silpsta, akys pervargsta, regėjimas blogėja. Higienos norma reikalauja, kad šviestuvai būtų įrengti pagal projektą. Tačiau seniai statytose mokyklose elektros instaliacija pasenusi, senos liuminescencinės lempos mirksi, zirzia, trukdo susikaupti.
Dar yra daugybė mokyklų, kur klasės apšviečiamos kaitrinėmis lemputėmis, nors 2010 m. patvirtinta higienos norma reikalauja, kad dirbtiniam mokyklų apšvietimui būtų naudojamos liuminescencinės lempos. Jų šviesa artimesnė natūraliai dienos šviesai, patalpas jos apšviečia tolygiau, šios lempos efektyvesnės ir ekonomiškesnės.
Prastas apšvietimas ne tik silpnina regėjimą, jis neigiamai veikia moksleivių emocijas ir nuotaiką. Juk vėlų rudenį, kai diena tokia trumpa, moksleiviai į mokyklą išeina dar su tamsa, todėl svarbu, kad patalpos būtų šviesios.
Aiškėja, kad mokyklų vadovai ir steigėjai, miestų bei rajonų savivaldybės per mažai rūpinasi apšvietimu, biudžete šiam svarbiam reikalui neskiriama lėšų.
Higienos norma reikalauja, kad apšvietimo stiprumas klasėse būtų 300 liuksų, tačiau tikrintojai daugelyje Aukštaitijos mokyklų nustatė prietemą. Rokiškio rajono Jūžintų Juozo Otto Širvydo vidurinės mokyklos antroje klasėje prie lentos matuoklis užfiksavo vos 57 liuksus. Net laiptinėse šviesa turi siekti 75 liuksus. Ne ką šviesiau ir ketvirtoje klasėje –čia prie stalų nustatytas vos 67 liuksų šviesumas. Visose pradinėse klasėse apšvietimas nesiekia nė 100 liuksų, nors turi būti 300. Mokykla naudoja kaitrines lemputes, tik viename kabinete įrengtas liuminescencinis apšvietimas.
Šviesa moksleivių nelepina ir kita Rokiškio rajono mokykla –Juodupės gimnazija. Šioje mokymo įstaigoje prie lentų apšvietimas tris kartus prastesnis už normą ir siekia 99-121 liuksą, pradinukai mokosi klasėse, kur prie lentos apšvietimas nedovanotinai prastas –vos 74 liuksai. Prie vaikų stalų irgi ne ką šviesiau, tik 84 liuksai.
Elektrą labai taupo ir Biržų “Saulės" gimnazija. Rusų kalbos kabinete prie lentos matuoklis užfiksavo vos 83 liuksus, kitur apšvietimas taip pat per mažas, vos 132-187 liuksai.
Akis vargina ir kupiškėnai. Štai Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje mergaičių technologijos kabinete šviesos stiprumas tesiekia 137 liuksus, o technologijų kabinete, kur apšvietimas yra ribojamas, jis yra per ryškus.
Pasvalio rajono Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinės mokyklos pradinukai taip pat turi įtempti regėjimą, mat apšvietimas perpus silpnesnis, nei turėtų būti.
Tikrintojai priekaištų neturėjo tik Panevėžio miesto “Senvagės" pagrindinei mokyklai, kurioje apšvietimas sutvarkytas taip, kaip reikalauja higienos norma.
Apšvietimas mokyklose buvo matuojamas ir 2008 metais, tuomet reikalavimų neatitiko 24 proc. patikrintų mokyklų. 2009 metais situacija blogėjo.
Mokyklų vadovai teisinasi, kad apšvietimui sutvarkyti reikia didelių investicijų, o lėšų mokyklų steigėjos miestų ir rajonų savivaldybės neskiria.
Steigėjai ir mokyklų vadovai nesudaro sąlygų moksleiviams augti sveikiems, todėl jų rega silpsta, o emocinė ir psichologinė būsena prastėja.
Agnė ZUOKIENĖ –Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė:
Taupyti skriaudžiant vaikus negalima. Pati esu akiniuota ir žinau, kad regėjimas yra neapsakomai svarbus. Nematyti, kas parašyta ant lentos, yra siaubinga. Būdama moksleivė gėdijausi nešioti akinius, pasiklioviau savo suolo draugės gerumu. Dėl prasto matymo atsiranda mokslo spragų.
Manau, kad liuminescencines lempas mokykloms turi nupirkti valstybė. Savivaldai palikta daug teisių. Trūksta ne pinigų, o ūkiškumo ir didesnės atsakomybės už vaikų sveikatą.
Tėvai irgi galėtų prisidėti ir pervesti mokykloms 2 proc. pajamų mokesčio. Tėveliams reikėtų aktyviau ir griežčiau reikalauti, kad apšvietimas klasėse būtų tinkamas.
Vytautas BAKASĖNAS –Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius:
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kasmet patikrina 1400 šalies bendrojo lavinimo mokyklų. Pažeidimų randa gana daug.
2009 metais higienos normos reikalavimų neatitiko 25 proc. patikrintų patalpų apšvietimas. Šiemet tikrintojai ir vėl nustatė, kad mokyklose tebenaudojamos kaitrinės lempos, dalis jų perdegusios, klasių lentos nepakankamai apšviestos.
Kasmet apie pažeidimus informuojame mokyklų steigėjas savivaldybes ir Švietimo ir mokslo ministeriją. Raginame imtis visų įmanomų priemonių, kad vaikai būtų ugdomi sveikoje aplinkoje. Deja, pokyčiai menki, nes naujam apšvietimui įrengti reikalingos nemažos investicijos.
Genė SILICKIENĖ
