Krizės alus ir kriziniai cepelinai, galimybė vietoj pinigų atsiskaityti „parkomatų“ kvitais - tokių idėjų tenka griebtis verslininkams siekiant, kad visiškai neištuštėtų merdėjantis senamiestis.
„Jeigu taip ir toliau, turėsime mirusį miestą“, - įsitikinęs Friedricho pasažo savininkas Aidas Kaveckis.
Anot jo, šiuo metu per senamiestį būtų galima važiuoti užsimerkus ir nieko nekliudytum - apmokestinus automobilių stovėjimą jis beveik visiškai ištuštėjo.
„Klausiau tiesiogiai su „parkomatų“ atsiradimu susijusių žmonių - koks jų tikslas. Atsakė, jog tas, kad senamiestyje nebūtų mašinų, t. y. ekologija. O surinkti pinigai atiteks „parkomatų“ prižiūrėtojams, nė vieno cento nebus skirta įrengti naujoms aikštelėms.
Man liūdna dėl tokio neūkiškumo. Ar nebūtų buvę paprasčiau pastatyti draudžiančius stovėti ženklus? Šimtą kartų būtume sutaupę ir nebūtų reikėję samdyti armijos žmonių, taip pat tuo užimti ir taip daug darbo turinčios policijos“, - sakė A. Kaveckis.
Jo teigimu, Klaipėdos miesto taryba balsavo už šią tvarką net nesuvokdama, jog dabar - sunkmetis, ir tokiais veiksmais verslas stumiamas į kampą.
Pastebite, jog mažėja lankytojų?
Pasažas senamiestyje yra traukos centras, todėl mes tą pastebime ne taip ryškiai, tačiau žmonių tikrai sumažėjo. Jie bijo važiuoti į senamiestį, raudonoji zona tampa baisiąja. Vidutines pajamas gaunančiam žmogui mokėti papildomai už stovėjimą jau darosi per brangu. Už tokią sumą, kurią palieki stovėdamas dvi valandas, galėtum ir pavalgyti. Į tokią situaciją graudu žiūrėti, todėl priėmiau sprendimą kaip nors kompensuoti žmonėms stovėjimą senamiestyje, kad jie čia sugrįžtų. Juk senamiestį vieną ir teturime. Netrukus čekiais už stovėjimą visoje raudonojoje zonoje kaip tikrais pinigais bus galima atsiskaityti Friedricho pasaže apmokant dalį sąskaitos. Net šūkį sugalvojau: „Raudonosios zonos bilietas - tai Jūsų pinigas!“
Nematau kitos išeities. Siūlyčiau ir kitiems verslininkams kaip nors spręsti problemą, nes senamiestis sparčiai tuštėja. Mums visiems reikia keisti mąstymą ir pradėti į viską žvelgti pozityviai. Nuolatinis verkšlenimas nieko gera neatneš, paskendus tokioje depresijoje gyventi nebegalima. Krizė daugiau yra mūsų galvose nei iš tikrųjų.
Aš turiu tam tikrą veiksmų planą - iš krizės darysime pokštą. Pasaže atsiras krizinis alus, kriziniai cepelinai. Ir daugiau akcijų prigalvosiu, nes reikia kažką daryti.
Apskritai miestui reikia įkvėpti daugiau gyvybės ir išskirtinumo, kad džiaugtųsi ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiams būtų ką parodyti. Planuoju, jeigu tik sutiks miesto valdžia, tam tikrais maršrutais paleisti tris karietas su žirgais. Dauguma Europos miestų tokį dalyką turi. Vadeliotojas mokėtų užsienio kalbų, žinotų Klaipėdos istoriją ir, stabtelėjęs su svečiais prie apskrities viršininko administracijos pastato arba centrinio pašto, galėtų papasakoti įdomių istorijų. Tikiuosi, arklių, kurie sustos prie pašto, neapmokestins...
Kvietėte prie senamiesčio atgaivinimo prisijungti ir kitus verslininkus?
Senamiestyje dauguma yra tokių, kurie tik nuomojasi patalpas. Jiems bus neįmanoma išlikti. Jau dabar visi keičiasi, ir nelabai yra su kuo kalbėtis. O tų, su kuriais pasišnekame, nuomonės panašios.
Visiems dabar nėra labai gerai, bet siūlyčiau ne verkti, o pagalvoti, ką galime padaryti, ir eiti į priekį. Žiūrėkime ne tik į tai, kaip esame susitvarkę savo patalpas viduje, bet ir į eksterjerą, nepaisant to, kad pastatas gal ne mūsų. Klientas, matydamas papuoštas parduotuvėles, jau vien iš pagarbos užeis. „O, smagu, kaip žmonės puošiasi, tvarkosi“, - sakys, matydamas, kad „dūšia“ įdėta, o ne tiesiog norima iš jo išvilioti pinigus.
Nebūtina išleisti daug pinigų, tiesiog reikia, kad būtų judesys, šurmulys - čia karieta su žirgais, čia gal būgnininkai... Ir galėtume didžiuotis savo miestu, atvesti čia pasidžiaugti ir svečius.
O jeigu nedarysime nieko, su tokiais valdžios sprendimais, jeigu taip ir toliau, turėsime mirusį senamiestį. Išvažiuos visi į didelius prekybos centrus, nes žmogus, ar jis turtingas, ar neturtingesnis, vis tiek skaičiuoja pinigus. Jeigu miesto valdžiai, savivaldybės administracijos Kultūros skyriui trūksta idėjų, - tegul ateina pas mus.
Kazys PAULIKAS, „Nesės“ įmonių grupės valdybos pirmininkas
Pirmoji pusė metų mums bus tikrai nelabai džiaugsminga. Gyventojams šokas, nes kaina už stovėjimą tikrai nemaža, yra krizė ir niekur nuo jos nepabėgsi, todėl reikia ką nors daryti. Mašinų senamiestyje ženkliai sumažėjo, parduotuvių savininkai traukiasi, ieško vietų didžiuosiuose prekybos centruose, lyg taip viskas išsispręs. Ką darome mes? Nereikia daryti sudėtingai, nereikia didelių akcijų. Mes stengiamės paprasčiau - išperkame savo svečiams vietas. Kitiems galbūt irgi reikėtų pagalvoti apie tai, kad reikia paaukoti tam šiek tiek pinigėlių.
Manau, kad po keleto mėnesių visi apsipras ir su krize, ir su „parkavimu“. Pasaulyje visi taip gyvena, ir nematau čia didžiulės problemos. Mes tiesiog įpratę į viską labai jautriai reaguoti. Tai praeis.
„Atgaivinti padės projektai“
Ričardas ZULCAS, savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento vedėjas
Kaip tik neseniai vyko Prekybos, pramonės ir amatų rūmų inicijuotas susitikimas su turizmo agentūromis ir viešbučiais. Jie pastebi pokyčių senamiestyje ir norėtų apie tai kalbėtis su savivaldybės administracija.
Iš Europos Sąjungos gauta lėšų parengti senamiesčio strategijai, atgaivinti jį turėtų padėti ir tokie svarbūs pradedami projektai, kaip piliavietė, tabako fabrikas. Tiesa, sunkmečio sąlygomis nubraukiama dalis kultūrinių programų.
O dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo nepamirškime, kad savaitgaliais ir po 18 val. stovėjimas yra nemokamas. Dieną gal netgi gerai, kad klientas turi daugiau vietos pasistatyti mašinai. Į šį dalyką reikia žvelgti iš abiejų pusių. Europos miestuose visur taip yra.
„Idėjų turime“
Skaidrė RAUDYTĖ, savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vyriausioji specialistė
Savivaldybė dalyvauja projekte „CITIES - kūrybinių industrijų skatinimas tradicinėse erdvėse“. Bendras trejų metų trukmės projekto biudžetas - 5,3 mln. litų, skiriamų iš ES fondų. Šie pinigai skiriami visiems vienuolikai projekto partnerių. Pagrindinis yra mūsų savivaldybė, iš Klaipėdos dar dalyvauja Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, o kiti - užsieniečiai. Senamiestis mirštantis, o projektas orientuotas į jo erdvių atgimimą. Projekto pagrindinis tikslas - keičiantis partnerių miestų gerąja patirtimi pagerinti vietinę ir regioninę politiką, skatinančią kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą. Projekto metu planuojamos 2 tarptautinės konferencijos, kurių viena vyks Klaipėdoje 2011 metais. Jau šią vasarą visi pageidaujantys turės galimybę dalyvauti Klaipėdoje vyksiančiame tarptautiniame seminare dizaino, viešųjų erdvių ir vizualinio meno temomis.
Patys matome, kad senamiestyje daugėja tuščių patalpų. Jos galėtų būti skirtos kūrėjams, tradicinių amatų puoselėtojams ir traukti tiek vietinius, tiek turistus į mūsų senamiestį. Savivaldybė galėtų subsidijuoti patalpų nuomą, kad jos būtų naudojamos efektyviai. Idėjų tikrai turime ir tikrai norime padėti verslininkams, tik finansinės galimybės neleidžia.
Giedrė Norvilaitė
