„Be abejo, GIPL suteikia galimybę išnaudoti mūsų turimus perteklinius pajėgumus, kurių nereikia Lietuvai ar artimesniems kaimynams, sukuriama galimybė patiekti į Lenkijos rinką pakankamai nemažą kiekį“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Šilenskis.
„Klaipėdos nafta“ praėjusią savaitę pranešė, jog SGD terminalo pajėgumai visiškai rezervuoti iki rugsėjo 30 dienos – šių dujų metų pabaigos. Gavus naujausias klientų užklausas iš viso užsakyta 23,9 teravatvalandės.
Atsižvelgiant į išaugusius poreikius, „Klaipėdos nafta“ vertina galimybę priimti papildomus dujų krovinius ir ilguoju laikotarpiu išplėsti išdujinimo pajėgumus nuo 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. kub. metrų.
D. Šilenskis negalėjo pasakyti, kaip suskystintųjų dujų rinką paveiks faktas, kad gegužę veiklą atnaujinti planuoja Hamerfesto dujų skystinimo gamykla Norvegijoje, iš kurios į Klaipėdos SGD terminalą anksčiau atkeliaudavo didelė dalis krovinių – ji buvo sustabdyta po 2020-ųjų rugsėjį kilusio gaisro.
„Gamykla, kiek aš žinau, nuo gegužės mėnesio vėl pradeda savo veiklą. Ne mes nusprendžiame dujų kilmę arba jų tiekimo šaltinį, klientas tai pasirenka, mūsų klientai yra šeši, jie ir spręs. Istoriškai norvegiškos dujos sudarydavo iki 85 proc. viso į Lietuvą įvežamo ir išdujinamo kiekio. Tai geografiškai arčiausiai esanti gamykla“, – kalbėjo D. Šilenskis.
Jo teigimu, dujas iš Norvegijos pastaruoju metu didžiąja dalimi keitė JAV dujos.
Kovo pradžioje dėl Europos Sąjungos pritaikytų sankcijų „Klaipėdos nafta“ SGD terminale sustabdė Rusijos „Novatek“ SGD krovinių priėmimą, tačiau tai bendrovės rezultatams didelės įtakos neturi.
„Tai visiškai nežymi dalis, tai buvo maži laivai, kurie yra 10-20 kartų mažesni, lyginant su įprastais dujovežiais“, – kalbėjo D. Šilenskis.
„Novatek“ krovinius iki tol pirko Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, kiti mažesni Lietuvos dujų tiekėjai bei kai kurie užsienio importuotojai.
„Sustabdžius „Novatek“ krovinių tiekimą, reikiamą dujų kiekį užsitikrinome iš alternatyvių šaltinių, mokėdami didesnę kainą“, – trečiadienį BNS sakė „Achemos“ komunikacijos specialistė Jolita Macelytė.
„Amber Grid“ duomenimis, per 2021 metus iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 16,3 TWh dujų, arba 62 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams.
