Vieną 1996-ųjų vasaros dieną S. Gaidjurgis ir A. Juodris į Klaipėdos miesto parką susitikti pasikvietė Renatą Šadeikį ir Raimondą Minkų. Pokalbis buvo trumpas ir dalykiškas – S. Gaidjurgis paliepė R. Šadeikiui susprogdinti Olego Klepovo namą. Dėl to, kad šis draugavo su Sergejumi Bėgliku ir buvo S. Gaidjurgio konkurentas kontrabandos biznyje. „Tu tarnavai kariuomenėje, moki sprogdinti, o Raimondas tau padės“, – S. Gaidjurgis kalbėjo R. Šadeikiui.
Tą pačią dieną S. Gaidjurgis su A. Juodriu nuvedė sprogdintojus prie O. Klepovo namo, o vakare tame pačiame parke A. Juodris perdavė R. Šadeikiui sprogmenis ir Bikfordo virvutę. Rytojaus dieną jau temstant R. Šadeikis kartu su R. Minkumi jau sprogdinti paruoštus sprogmenis nunešė prie statomo namo. Išgirdę kažkieno balsus, nusprendė namą sprogdinti kitą dieną, kad nebūtų žmonių aukų.
Kitą dieną R. Šadeikis išvažiavo iš Klaipėdos, tad Bikfordo virvutę padegė R. Minkus. Sprogimas driokstelėjo apie devintą valandą vakaro, kai name buvo tik sargas – jis nenukentėjo. Nebuvo daug žalos padaryta ir namui – išdužo kelių langų stikliai, išvirto vienos durys. Namo savininkas žalą įvertino kaip nežymią ir ieškinio atsisakė.
Teisme S. Gaidjurgis neprisipažino davęs įsakymą susprogdinti konkurentų namą – esą jis tomis dienomis kartu su Sauliumi Janoniu per Rygą ir Taliną buvęs išvažiavęs į Leningradą. Teisėjo paklaustas, kodėl apie išvyką į kitas šalis nėra pasienio punktų žymų, S. Gaidjurgis paaiškino, esą į užsienį važiavęs su pasu Domarko pavarde, o vėliau jį sunaikinęs.
Vengė viešumo
S. Gaidjurgis visomis išgalėmis siekė, kad būtų pakeisti policijos vadai, o atėję nauji pareigūnai persekiotų gaujų, apie kurias tuo metu rašė laikraščiai, vadeivas ir eilinius narius.
Laikraščiai tuomet rašė apie Fantomus, kurių vadeivos buvo nuteisti, bet gauja nebuvo sutriuškinta. Likusieji laisvėje išlupinėjo skolas, kontroliavo sutenerius. Neliko be dėmesio ir Arbatiniai, kurie vienas po kito buvo suimti pritaikius tuo metu galiojusį prevencinį įstatymą.
O štai S. Gaidjurgis su savo gauja viešumo išvengė. Vienu metu laikraščiuose netgi pasirodė pranešimų, kad S. Gaidjurgis „sėdo ant adatos“, tai yra vartoja narkotikus, ir esą jokių nusikaltimų nedarąs.
Pats S. Gaidjurgis juokėsi iš tokių straipsnių ir toliau planavo, kaip jis pats sakydavo, „daryti taip, kad kuo daugiau būtų „šorocho“. Tad vieną dieną R. Šadeikiui jis davė komandą susprogdinti kotedžus, kurių vienas priklausė buvusiam „Aro“ kuopos vadui Vaciui Lekevičiui.
Tuo metu V. Lekevičius su keliais pavaldiniais už tarnybinių įgaliojimų viršijimą ir smurtavimą prieš verslininkus jau buvo išmestas iš darbo ir net nuteistas 3 metams (po amnestijos bausmė sutrumpėjo iki 2 metų). Vis dėlto S. Gaidjurgis jam vis dar negalėjo atleisti už vaizdo kamerų sušaudymą per tą sodybos Priekulėje šturmą.
Dužo langų stiklai
Sprogmenis R. Šadeikiui į Kauno gatvės rajone jo nuomojamą butą anešė A. Juodris. R. Šadeikis sprogstamosios medžiagos gabale pragręžė skylę, į ją įkišo elektrinį detonatorių, o šio laidus sujungė su mechaniniu žadintuvu.
Pagaminti tokiam sprogstamajam įtaisui, kuris suveikdavo įsijungus žadintuvo skambėjimo mechanizmui, R. Šadeikis užtrukdavo apie porą valandų. Paprastai, kai sprogstamąjį įtaisą padėdavo, laikrodyje visada nustatydavo, kad sprogimas įvyktų po 45–90 minučių. Taip buvo ir sprogdinant kotedžus Vingio gatvėje.
Apie devintą vakaro R. Šadeikis, kaip pats vėliau sakė teisme, „nenorėdamas, kad nukentėtų žmonės“, sprogmenį padėjo „priešingoje eilės pusėje nei V. Lekevičiaus kotedžas, prie dar tik statomų namų“...
22 valandą 20 minučių nuaidėjęs galingas sprogimas į orą pakėlė jokio ryšio su nusikaltėliais neturėjusio Igorio B. namo pamatus. Buvo išdaužti dar daugiau nei šimto aplinkinių namų langai.
Bauginimo akcija
Šis ir kiti sprogimai, šaudymai sukėlė tą „šorochą“, kurio norėjo S. Gaidjurgis. Vieną dieną Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorai, pasitelkę „Aro“ pareigūnus bei Klaipėdos ir aplinkinių Žemaitijos miestų kriminalistus, surengė akciją, kurios tikslas buvo įbauginti nusikaltėlius ir pademonstruoti jiems, kas valdo situaciją pajūryje.
Iš pirmo žvilgsnio tos operacijos rezultatai visai neblogi – atliktos 55 kratos, per jas rasta šaudmenų ir sprogmenų, 13 vyrų suimti prevencine tvarka. Bet tarp suimtųjų garsių pavardžių nebuvo. Gaujų vadeivos, kaip uostamiestyje būdavo įprasta, apie tą operaciją žinojo iš anksto ir pasislėpė.
Taigi S. Gaidjurgis ir jo aplinkos žmonės tada pasiekė, ko norėjo – konkurentai kuriam laikui nutraukė savo darbelius, tad S. Gaidjurgiui atsivėrė platesnės veiklos horizontai.
Kerštas
V. Lekevičiaus kotedžą mėginta susprogdinti 1997 metų kovo 1 dieną. Dar po mėnesio klaipėdiečiai banditai suorganizavo dar galingesnį ir žymiai didesnį atgarsį visuomenėje sukėlusį Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato pastato susprogdinimą.
Šio sprogdinimo sumanytojas buvo A. Juodris, kuris konfliktavo su Šiaulių nusikaltėlių autoritetais. Pasiūlęs susprogdinti Šiaulių policijos pastatą jis tikėjosi, jog pirmiausia įtarimas kris ant tų Šiaulių banditų, kurie jį išgrūdo iš Šiaulių.
Likus dviem dienoms iki sprogimo, A. Juodris nusivežė į Šiaulius „etatinį sprogdintoją“ R. Šadeikį, parodė policijos pastatą ir vietą, kur padėti sprogmenis.
Pasigaminęs sprogmenis, R. Šadeikis sprogdinimo dieną iš Klaipėdos atvyko traukiniu. Po to kieme netoli Šiaulių policijos pastato nustatė laikrodžio mechanizmą ir sprogmenis padėjo prie vienos iš šoninių sienų...
Atgal į Klaipėdą R. Šadeikis išvažiavo taksi automobiliu. Pirmiausia – iki Plungės. Sėdėdamas taksi automobilyje, jis ir išgirdo pranešimą per radiją, jog susprogdintas Šiaulių policijos pastatas. Plungėjė R. Šadeikis persėdo į autobusą ir grįžo į Klaipėdą.
Klaipėdiečiai net neįtarti
Sprogimas Šiauliuose nuaidėjo 21 valandą 53 minutės. Tuo metu komisariate, be budėtojų, dar dirbo Šiaulių kriminalinės policijos vadovas vyresnysis komisaras Aldividas Tručinskas. Pas jį kabinete per sprogimą buvo vyresnysis inspektorius Artūras Lapinskas. Sprogimo banga komisarą nubloškė prie sienos, o inspektorių pargriovė ant sofos.
Tuoj pat į įvykio vietą atskubėjo Šiaulių policijos komisarai. Tą naktį po Šiaulius zujo policininkų pilni automobiliai, išvažiavimai iš miesto buvo užblokuoti. Patruliuojantiems policininkams buvo duotas nurodymas visus įtartinus asmenis sulaikyti ir vežti į komisariatus.
Vis dėlto rytą komisarai pripažino, kad nė vieno asmens, kurį galima susieti su sprogdinimu, sulaikyti nepavyko. Šiaulių vyriausiasis komisaras Algimantas Songaila, per spaudos konferenciją informuodamas žurnalistus, kad išdužo 52 komisariato ir 31 šalia esančio banko langas, guodėsi tik tuo, kad „matyt, dirbame, jei mus sprogdina“. Jis sakė, jog tiriamos trys pagrindinės šio įvykio versijos. Pasak jo, bombą susprogdinti galėjo Šiaulių banditai. Taip pat esą neatmestina versija, jog sprogimas naudingas Panevėžio nusikaltėliams, kad nukreiptų policijos dėmesį. Ir trečioji versija – komisariatą galėjo susprogdinti Šiauliuose išpuoliais prieš sovietų karių kapus pasižymėję dešinieji nacionalistai, siekiantys politinio nestabilumo. Apie klaipėdiečius niekas net neužsiminė.
Ką gi, A. Juodris galėjo tik rankomis trinti – jo tikslas buvo pasiektas. Šiaulių banditams teko lįsti į pogrindį, nes šį miestą užgriuvo armija pareigūnų, komisarų iš paties Vilniaus.
