V. P. buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas pažeidžiamumu, socialinių įgūdžių stoka, jo sunkia finansine ir socialine padėtimi, jaunu amžiumi, apgaule užverbavo ir kartu su kaltinamuoju K. S. atgabeno nukentėjusįjį E. B. į Švediją, žinodamas, kad šis bus išnaudojamas alkoholio kontrabandos gabenimui iš Norvegijos į Švediją.
Vaikinas turėjo stebėti muitinės pareigūnų automobilius Norvegijos pasienio ruože ir teikti informaciją apie juos kaltinamajam K. S.
K. S. buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas keturių asmenų pažeidžiamumu ir apgaule, verbavo ir gabeno pastaruosius į užsienio valstybę, siekdamas juos išnaudoti, taip pat ir nusikalstamoms veikoms – alkoholio kontrabandos gabenimui iš Norvegijos Karalystės į Švedijos Karalystę. Trys nukentėjusieji turėjo stebėti muitinės pareigūnų automobilius Norvegijos pasienio ruože ir teikti informaciją kaltinamajam, o vienas iš nukentėjusiųjų turėjo vykdyti alkoholio kontrabandą Švedijoje.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus, abu kaltinamuosius išteisino, nes konstatavo, kad nepadaryta nusikalstama veika.
Teismas nurodė, kad byloje itin reikšmingi yra nukentėjusiojo E. B. parodymai, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jį identifikavus kaip prekybos žmonėmis auką po to, kai jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą Norvegijoje.
Visgi teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu byloje nustatytos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės.
Teismas atsižvelgė į tai, kad abu kaltinamieji nuosekliai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę, kad dalies liudytojų parodymai buvo kardinaliai priešingi nukentėjusiojo E. B. parodymams. Dėl to nukentėjusysis E. B. apklaustas papildomai teisme.
Apklausiant jį teisme, E. B. dalies vykimo į Švediją, pabėgimo iš jos aplinkybių neprisiminė dėl alkoholio sukeltų atminties sutrikimų. Tendencingai nebeprisiminė jam nepalankių pabėgimo iš Švedijos su vieno iš kaltinamųjų automobiliu, kuris buvo rastas sugadintas griovyje, aplinkybių. Be to, teismo posėdžio metu E. B. nurodė visiškai priešingus pabėgimo iš Švedijos motyvus nei nurodė ambasados Norvegijoje darbuotojams.
Teismas nustatė, kad, be pirminių nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų piktavališkumą ar pasinaudojimą nukentėjusiajam nepalankiomis aplinkybėmis išvežant į Švediją. Byloje nustatyta, kad būtent pats nukentėjusysis prašė kaltinamojo V. P. jį pasiimti kartu į Švediją. Abu kaltinamieji jokių duomenų apie E. B. nei kaip apie asmenį, nei apie jo socialinę aplinką ar padėtį neturėjo, t. y. vienas esminių prekybos žmonėmis požymių nebuvo objektyviai nustatytas ir individualizuotas.
Vertindamas K. S. pareikštus kaltinimus dėl prekybos žmonėmis kitų trijų asmenų atžvilgiu, teismas konstatavo, jog ne tik piktavališko, bet jokio tiesioginio K. S. pasiūlymo nukentėjusiesiems, kuris turėtų įtakos jų apsisprendimui prieš jų valią, nebuvo. Nustatyta, kad K. S. ne tik kad nežinojo, nesuvokė, bet ir nenumanė apie nukentėjusiųjų nei materialinę, nei šeiminę, nei socialinę, darbinę ar kitokią pareikštų kaltinimų kontekste reikšmingą padėtį. Nė su vienu iš nukentėjusiųjų iki jų atvykimo į Švediją K. S. tiesiogiai nebendravo.
Objektyvių, neginčytinų duomenų, jog nukentėjusieji neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik priverstinai vykti į Švediją ir dirbti jiems nepriimtinomis sąlygomis, byloje taip pat nėra. Juolab, kad ir patys nukentėjusieji, išskyrus E. B., nurodė, jog gyvenimo, darbo sąlygos buvo normalios, jog dirbti niekas jų nevertė.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
