Kaip trečiadienį paskelbė Regionų administracinis teismas, Z. Vaišvila kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Seimo kanceliariją suorganizuoti jo drauge su visais 15 Nepriklausomybės Akto signatarų priėmimą pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl galimai dingusių valstybės dokumentų.
Z. Vaišvila nurodė, kad raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę, prašydamas teikti Seimui klausimą dėl laikinosios komisijos, kuriai būtų pavesta nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes, sudarymo bei pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus ir dėl šio klausimo priimti signatarus dalyvaujant žiniasklaidos atstovams. Nors Seimo kanceliarijos darbuotojas el. laišku pranešė, kad pareiškėjo raštas Seimo pirmininkės pavedimu perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, tačiau nieko neatsakyta dėl jų priėmimo pas Seimo pirmininkę. Be to, Seimo kanceliarija susitikimo nesuorganizavo ir neatsakė pareiškėjui.
Teismas, apklausęs liudytojus ir įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Seimo kanceliarijai iš Seimo vadovų nebuvo duotas nei žodinis, nei rašytinis pavedimas organizuoti (kaip prašo pareiškėjas) Seimo pirmininkės susitikimą su signatarais. Taigi, anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad Seimo kanceliarija nevykdė ir neatliko teisės aktais priskirtų funkcijų ir neužtikrino Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Teismas Z. Vaišvilos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
