Malkų įlankoje žvejojantys žvejai mėgėjai masiškai pažeidžia uosto režimo taisykles, ką jau kalbėti apie tai, kad jie rizikuoja savo gyvybe. Tad iškilo klausimas - kur jiems galima žvejoti, kad nieko nepažeistų?
Vakar Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje aptartas užkietėjusio žvejo Vaitiekaus Bujanausko laiškas. Jis skundžiasi, kad žvejams mėgėjams Klaipėdoje nėra kur žvejoti, iš visur jie vejami. Prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvę galima žvejoti nuo miškelio iki pat Jūrų perkėlos terminalo abiejose Kuršių marių pusėse. Dabar visur atsirado tvoros, tad žvejams vietos nebeliko. Pasak jo, ten, kur dar žvejoti nedraudžiama, nėra žuvies.
Į komisijos posėdį pakviestas Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius paaiškino, kad nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, nei laivybos taisyklėse apie mėgėjišką žvejybą neužsimenama. Vienas laivybos taisyklių punktas skelbia, jog draudžiama žvejoti uosto akvatorijos laivybos kanale.
Kodėl pavojinga?
Atsiradus ledui Malkų įlankoje, ant jo susirenka minios žvejų. Pasak kapitono, taip yra masiškai pažeidžiamos uosto režimo taisyklės. Net talkinant policijai sunku susišnekėti su žvejais aistruoliais. Pasak V. Lukoševičiaus, lipti ant ledo ten yra net ne pavojinga, o labai pavojinga.
Į Malkų įlanką plaukia linijiniai, konteineriniai laivai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atsakinga už tai, kad būtų sudarytos sąlygos jiems saugiai švartuotis prie krantinių, samdo vilkikus, kad jie sulaužytų ledą. Vien tik per vasarį tam ji išleido apie 36 tūkst. Lt.
Jeigu laivas negalėtų švartuotis prie krantinės dėl ledų, jis patirtų didžiulių nuostolių. Didelio laivo prastova, trunkanti parą, kainuoja keliasdešimt tūkstančių eurų.
Saugumo kodeksas
Kitas dalykas - negalima pamiršti ir to, kad uoste veikia tarptautinis ISPS saugumo kodeksas. Pagal jo reikalavimus, pašaliniai žmonės į uosto teritoriją negali laisvai patekti. Įgyvendindamas kodekso reikalavimus, kiekvienas Klaipėdos uosto terminalas už saugumą savo nuomojamoje teritorijoje atsako pats, Uosto direkcija tik koordinuoja šią veiklą. Todėl prašymą leisti žvejoti Malkų įlankoje žvejai turėtų adresuoti ne Uosto direkcijai, o Jūrų perkėlos terminalui, nes jie patenka per jo teritoriją, taip pat UAB Klaipėdos konteinerių terminalui, UAB Malkų įlankos terminalui.
Posėdyje replikuota, jog atsižvelgiant į tai, kiek žvejų mėgėjų patenka ant ledo Malkų įlankoje, galima daryti išvadą, kad Klaipėdos uoste, nepaisant įdiegto ISPS kodekso, yra labai daug landų.
V. Bujanauskui paklausus, kur galima žvejoti, komisijos narys, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, jog visur, kur nėra draudžiama, t. y. Kuršių mariose ir Smiltynėje. Anoje pusėje 30 m ruožas nuo kranto nepriskiriamas uosto akvatorijai. V. Bujanauskas replikavo: „Pastatykite molą į marias, tada mes ten žvejosime“.
Pasak S. Dobilinsko, dar svarbu moralinė atsakomybė už žmogaus gyvybę. Jeigu kas nutiktų, atsakytų tas, kas įleido žvejus.
Šiukšlina
Kitas dalykas, kad žvejai palieka daugybę šiukšlių, kurias reikia kažkam surinkti. Jos išvežamos sunkvežimiais.
Pasak V. Bujanausko, nereikia visko suversti žvejams, nes jis pats esą matė, kaip iš AB Vakarų laivų gamyklos pusės plaukusios ne tik įvairios šiukšlės, bet ir bidonai su dažais. Pasak jo, reikėtų pastatyti šiukšlių dėžes, ir tos problemos nebūtų. Komisijos nariai nesutiko su tuo, kad reikėtų statyti šiukšlių dėžes ten, kur žvejoti draudžiama.
Komisijoje siūlyta, kad savivaldybės administracija kartu su Uosto direkcija aptartų klausimą, kur galima žvejoti, kur negalima, ir kad tai būtų paskelbta spaudoje. Iš anksto reikia pasakyti, kad Malkų įlankoje žvejoti tikrai nebus leidžiama.
Dalia Bikauskaitė
