Atsižvelgęs į byloje atliktos ekspertizės išvadas, teismas konstatavo, kad nusikaltimą kūdikio tėvas E. A. padarė būdamas nepakaltinamas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo laikino pobūdžio psichikos ir elgesio sutrikimu, kurį sukėlė kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, dėl to negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.
Teismas nustatė, kad vyras, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, paėmęs už kojų mažametį bejėgiškos būklės savo sūnų, trenkė jį į grindis ir išmetė pro langą.
Dėl tokių veiksmų kūdikiui buvo padaryta sunki galvos trauma, sukėlusi jo mirtį.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir teigė, kad tokio poelgio priežastis buvo nepaliaujamas ant lovos paguldyto kūdikio verksmas. Įvykio metu kūdikio motina buvo gretimame kambaryje.
Teismo nutartimi nuspręsta asmeniui taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.