Nors vakar uostamiesčio taryba įpareigojo būsimą Pilies uosto ir Danės upės krantinių valdytoją skirti 300 metrų naujai rekonstruotos krantinės keleivius plukdantiems laivams švartuoti, pastarųjų savininkai tvirtina, kad vien tai jų problemų neišspręs.
Pataisytas Pilies uosto ir Danės upės krantinių operatoriaus išrinkimo viešo konkurso sąlygas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba vakar patvirtino po išvakarėse surengto mažųjų žvejybinių bei pramoginių laivų savininkų protesto, rašo „Respublika“.
Pastarųjų teigimu, Klaipėdos valdžia gali nevykdyti pažado ir uždrausti jų laivams švartuotis Pilies uoste bei prie Danės upės krantinių. Neva pastarosios net specialiai rekonstruojamos taip, kad tai būtų neįmanoma padaryti.
Keturiolika per Kuršių marias žmones plukdančių laivelių bei penkiolika mažųjų žvejybos laivų vienijančios asociacijos „Pajūrio laivai“ nariai suabejojo ir už 50 milijonų litų rekonstruojamų krantinių valdymo konkurso skaidrumu. Įtarta, kad jo sąlygos parengtos vienam pretendentui. Neva tai įrodo iš koncesininko reikalaujama trejų metų panašios veiklos patirtis, net 4 milijonų litų investicija. Baiminamasi, kad vėliau šie pinigai bus atsiimami iš laivų savininkų už naudojimąsi krantine.
Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevčiaus, krantines valdysiantis operatorius bus įpareigotas skirti 300 metrų pramoginių laivelių švartavimuisi, privalės įrengti žvejų turgelį. Tačiau laivų savininkai priekaištavo, kad nenumatyta konkreti vieta laivams stovėti, tad ji gali būti parinkta pati nepatogiausia.
Mero teigimu, savivaldybė nėra pajėgi viena išspręsti mažųjų laivų savininkų problemų. Dėl jų žadama tartis su Susisiekimo bei Žemės ūkio ministerijomis. Tai tiesiogiai liečia priekrantės žvejus, kuriems vietos Pilies uoste bei prie Danės krantinių kol kas nėra.
Jei valdžia netesės pažadų, laivų savininkai neatmetė galimybės imtis radikalesnių protesto priemonių - kreiptis į Generalinę prokuratūrą bei laivais blokuoti Danės upę.
Darius Čiužauskas