Atsakingos tarnybos muša pavojaus varpais, esą jei miestas ir aplinkui esantys miškai bus šiukšlinami tokiais mastais kaip dabar, netrukus patys save išnuodysime.
„Vakarų ekspreso“ teigimu, išskirtinis dėmesys šiukšlėms buvo skirtas ir Klaipėdos miesto Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje. Anot specialistų, kalbama jau ne apie estetikos dalykus, o apie tai, kad į gruntinius vandenis iš atliekų patenkančios pavojingos medžiagos netrukus užnuodys geriamąjį vandenį.
Kretingos urėdijos, besirūpinančios ir apie 1 000 hektarų Klaipėdos miestui priklausančių miškų, urėdas Antanas Baranauskas teigė, kad, palyginti su šiukšlinimu, gaisrai urėdijos teritorijoje - menka problema.
„Nėra jokio sąmoningumo. Štai prie Šernų sodų pastatėme ženklą, draudžiantį šiukšlinti, tai po savaitės radome jį vos ne iki viršaus apipiltą atliekomis“, - stebėjosi urėdas.
Smiltynės miško prižiūrėtojus šią žiemą pribloškė neregėti dergimo mastai. Esą žvejai, paprastai žvejojantys ant Kuršių marių ledo, šiais metais susikoncentravo Smiltynėje, o neturėdami kur atlikti savo gamtinių reikalų, nuolat traukė į mišką. Visą tą „gėrį“ tenka iškuopti parko darbuotojams.
Už galvos griebiasi ir Melnragės ir Girulių seniūnė Vanda Dorčienė. Pasak jos, iš seniūnijos miškų pernai vasarą buvo išgabenta apie 40 didžiųjų konteinerių šiukšlių, mat žmonės nesigėdija net sofas į miškus atvilkti. Seniūnė atkreipė dėmesį, kad šįmet situacija būsianti dar prastesnė.
„Kiekvieną vasarą miškus tvarkyti paleisdavom po 16 žmonių, kuriuos atsiųsdavo Darbo birža pagal Viešųjų darbų programą. Šiais metais lėšų skirė tik 3 žmonėms“, - skundėsi seniūnė.
Laime Švedaitė
