Nors dalis žmonių apskritai bijo eiti pas gydytojus ir darytis bet kokius tyrimus, nes taip gyventi „ramiau“, laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Meškelevičiūtė-Babenskienė tikino, kad net esant „geram“ kraujui jau galima apčiuopti ir sunkių ligų pradžią.
„Kai pradėjau dirbti laboratorinės diagnostikos gydytoja, pastebėjau, kiek galima iš tų tyrimų sužinoti, kaip veikia mūsų organizmas, kad patys pirmieji požymiai ir yra kraujyje. Tik noriu pabrėžti, kad reikia mokėti skaityti tyrimus.
Daug metų dirbau ir su gydytojais, organizuodavau konferencijas, važiuodavau visur su paskaitomis kalbėdama apie tyrimų kokybę, kaip reiktų juos vertinti. Tai reikia juos mokėti skaityti ir teisingai paskirti, tada galime pačiai sunkiausiai ligai užbėgti už akių. Nes net ir kraujo tyrimams esant normos ribose, mokant skaityti tyrimą, galime matyti tam tikrus nuokrypius ir jau įspėti kažkokius sutrikimus“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Tyrimus vertina ne vien robotas
Pasak jos, tik dabar atsirado laboratorinės medicinos katedra ir studentai to yra mokomi: „Anksčiau nebuvo tokios disciplinos ir iš bendro išsilavinimo kaip supratome, taip ir dėstėme apie tuos tyrimus.“
Pašnekovė pasakojo, kad dabar tyrimai automatizuoti, o jei nieko nėra virš ar žemiau normos, nieko raudono nepažymėta, tai sakoma, kad „kraujas geras“. Tačiau, jos teigimu, tai dar nereiškia, kad žmogus yra sveikas. Kaip ir nereiškia, kad jis serga tokiu atveju, jei tyrimai rodo blogus rodiklius.
„Robotizuota, automatizuota laboratorija yra gerai, tai yra kokybė. Ir kitas dalykas yra validizavimas. Jei pagal laboratorijos aprašytas taisykles matosi, kad nėra nukrypimų ir tyrimas yra teisingas, automatiškai atiduodama, jei yra ne norma, yra validavimas.
Tada čia įsijungia gydytojai, kurie neatiduota automatu atsakymo, o peržiūri ir jie supranta, mato pagal tam tikras ląsteles ar tyrimus, ar tai gali būti kažkoks žmogaus susirgimas, ar tai nesuderinama su žmogumi, tai gali būti kažkokie veiksniai iki tyrimo“, – komentavo D. Meškelevičiūtė-Babenskienė.
„Geras“ kraujas dar nieko nereiškia
Čia ji papasakojo skaudžią istoriją apie vyrą, atėjusį profilaktiškai pasitikrinti PSA – prostatos specifinis antigeną pagal prevencijos programą.
„Į ambulatoriją atėjo žmogus, atliko tyrimą, pagal algoritmą PSA buvo padidėjęs, tada reikia urologo, atlikti biopsiją. Visi pasižiūrėjo taip, kaip pasižiūrėjo, buvo atlikta prostatos biopsija, o išties jis atvažiavo duoti kraujo dviračiu ir čia gydytoja turėjo įvertinti, kad prostata buvo dirginama ir PSA padidėjimas yra būtent dėl to, o ne dėl vėžio.
Žmogui tereikėjo tinkamai pakartoti kraujo tyrimą ir nebūtų reikėję biopsijos. Net ir užkietėję viduriai, lytinis aktas gali tam turėtų įtakos, tad apie viską reikia išklausti pacientą. Aišku, dėl važiavimo dviračiu jis gali padidėti momentiškai, nereiškia, kad važinėti dviračiu yra blogai“, – pasakojo gydytoja.
Kaip ir priešingu atveju, jei tyrimai yra normos ribose, ji patarė pasitarti su gydytoju. „Neturėtų būti tyrimo interpretacija kaip „geras kraujas“, nes tada nelabai aišku. Žmogus sako, kad jo kraujas geras, bet kai klausi, kas jam ištirta, nežino. Vis tik gydytojas turėtų supažindinti su tyrimo atsakymais, kad jie ir normos ribose, turėtų aptarti, kas buvo atlikta.
Jei darytas bendras tyrimas, tai ten yra žymenys dėl uždegimo, mažakraujystės, tą galima matyti iš bendro kraujo tyrimo. Tai ir pasakai, kad nėra uždegimo požymių, nėra anemijos, arba jūsų kepenų funkcija gera. Tada žmogus nebus suklaidintas, nes tas patikėjimas, „kad man viskas gerai“, mano kraujas „geras“, gali paskui nuvesti nežinia kur“, – teigė pašnekovė.
Kiek tikslinga tirtis vėžio žymenis?
Paklausta, kiek tikslinta tirtis vėžio žymenys kraujyje, ypač jei tai daroma profilaktiškai, gydytoja sutiko, kad dėl to vyksta diskusija.
„Šie tyrimai gerai sekimui, dinamikai stebėti. Tik reiktų prisiminti, kad ne visiems onkologiniams susirgimams yra žymenys ir bendro tokio žymens nėra. Žmogus turi šimtus tūkstančių ląstelių ir viena ląstelė gali pakisti, tai tiek tiriamų rodiklių tikrai neturi.
Ir yra žymens specifiškumas, tai reiškia, kad jie gali pakisti, bet tai gali įvyksti esant uždegimams, vartojant tam tikrus vaistus. Tad visa tai reikia išsiaiškinti iki tyrimo. Taigi viso organizmo niekada neištirsime. O jei tiriame vėžio žymenis tam tikroms funkcijoms (prostata, krūtys, kiaušidės, virškinamasis traktas), jei jis ir pakitęs, toliau tiriame tą sistemą.
Esu radusi pacientei padidėjusį kepenų žymenį, echoskopiškai tikrai nebuvo jokių darinių, bet sukau galvą, naktį sukau, vis tiek, sakau, reikia kažko paieškoti, taip radau hepatitą C, moteris dabar yra pagydyta ir gyvena“, – pasakojo D. Meškelevičiūtė-Babenskienė.
Pasak jos, kitą kartą kolega atvedė žmoną, jauną, virš 40 metų moterį, kuriai, kaip įprasta, atlikus tyrimus, irgi tarsi viskas buvo gerai, tačiau netikėtai nustatyta onkologinė liga:
„Viskas buvo kaip ir nieko, tik vienas žymuo buvo padidėjęs ir toliau tiriant buvo aptiktas antros stadijos vėžys. Kai po kelių metų sutikau kolegą, galvojau, kaip čia paklausti apie žmoną, pasiteiravau, tai sako, kad laikosi puikiai, grįžo iš Italijos, pasveikusi. Tai aš už tai, kad būtų daromi tie tyrimai, bet mokėti interpretuoti. Ir žinoti, kad ne viską 100 proc. galima ištirti ir aptikti tik iš kraujo tyrimų. Yra kiti tyrimų metodai. Bet jei jų nedarai, čia kaip loterijos bilietas – jei neperki, niekada nelaimėsi.“
Kaip pasiruošti kraujo tyrimams?
Pašnekovė teigimu, nors anksčiau buvo griežtos taisyklės, kad kraujo tyrimus galima atlikti tik ryte, nevalgius, dabar tokio skrupulingo pasirengimo nereikia.
„Taip buvo seniai, kai ir metodai laboratorijose buvo kitokie, neturėjome jautrumo, specifinių tyrimų, tokios aparatūros. Tai, nežinau, ar tai bus išgyvendinta“, – pastebėjo D. Meškelevičiūtė-Babenskienė.
Pasak jos, tyrimus galima daryti ir valgius, ir nevalgius, ir iš ryto, ir po pietų. „Bet visa tai turi įvertinti, kas supranta, kaip žmogus buvo pasiruošęs tyrimui, turi išklausti apie tai. Turi sužinoti, kaip jis atėjo ar atvažiavo, ar pavalgęs, ar patiria kažkokį stresą, kokia nuotaika, ar išsimiegojęs, ar sportavo.
Nes tyrimo analitės gali būti pakitusios ne dėl to, kad žmogus turi kokį sutrikimą, bet dėl to, kad turi kažkokių veiksnių iki kraujo paėmimo. Taigi yra labai slidu, nes gali neįvertinęs, kaip pacientas pasiruošęs tyrimui, gali klaidingai diagnozuoti arba nediagnozuoti ligos“, – kalbėjo gydytoja.
Ji pabrėžė, kad organizmo parametrai keičiasi dėl įvairių aplinkybių – fizinio krūvio, paros laiko: „Tam tikras trumpalaikis fiziologinis padidėjimas yra normalu. Bet tyrimo vertinime tai turi reikšmės, nes, vadinasi, tai buvo fiziologinis padidėjimas, o ne dėl patologijos.“
Elgiantis neįprastai ligą gali praleisti
Ji teigė, kad tiek kraujo tyrimo išvakarėse, tiek ryte reikia elgtis taip, kaip visada: „Yra labai specifiniai tyrimai, kuri reikia tam tikro pasiruošimo. Bet jei profilaktiškai daromės tyrimus, juos turėtume darytis tokiomis sąlygomis, kaip gyvename.
Nes jei mes ruošimės tam tyrimui, pagerinsime, kas iš to, jei vėliau grįšime į savo tradicijas. Tai nematysime, kaip yra iš tiesų. Nes tų veiksnių niekada neišvengsime, bet nėra ir reikalo, nes taip visada gyvename, taip ir tirkimės. O gydytojas jau turi vertinti.“
Ji sutiko, kad tikrai nereikia ateiti daryti tyrimų pavalgius cepelinų, nes yra momentiniai tyrimai, kurie gali daryti įtakos.
„Bet tai niekaip nesąlygos kepenų fermentų, jei jie normoje, normali funkcija. Taip, gali trigliceridai padidėti atliekant tyrimus dėl cholesterolio. Pavyzdžiui, jei žmogus ateina tirtis per pietus, visada sakau, kad po lengvų pusryčių bent dvi valandas nevalgytų, nesportuotų, nerūkytų, taigi reikėtų taip ramiai atvažiuoti į tyrimą. Bet nereikia iš vakaro ruoštis, nevalgyti, neramiai miegoti. Tada jau specialistas turi įsivertinti, jei matys nuokrypius atlikus tyrimus.
Be to, pavyzdžiui, yra tyrimas glikuotas hemoglobinas dėl diabeto, tai jei pavalgėte, netirsime gliukozės, nes žinome, kad po valgio cukrus staiga kyla, tai bus fiziologinės aplinkybės ir nematysime tikrojo vaizdo. Tai mes darysime glikuotą hemoglobiną, kuriam maistas neturi įtakos. Taigi atėjus žmogui pas specialistą jį reiktų apklausti ir parinkti tinkamus tyrimus“, – kalbėjo D. Meškelevičiūtė-Babenskienė.
