A. Skaisgirytė „Žinių radijui“ prasitarė, kad prezidento iniciatyva ženkliai prisidėjo prie migrantų krizės valdymo. Šį teiginį kandžiai replikavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, premjerė Ingrida Šimonytė. O štai politologė minėjo, kad visas šis konfliktas primena peštynes smėlio dėžėje ir jokios naudos pilietinei visuomenei neatneša.
Mėgina atsiriekti pyrago, kuris dar neiškeptas
Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė pabrėžė, kad nedera dalintis jokių nuopelnų dėl migrantų krizės valdymo, nes ši problema paprasčiausiai dar nėra iki galo išspręsta.
„Sunku pasakyti, ką nori pademonstruoti tiek Prezidentūra, tiek atitinkamai sureagavę kai kurie ministrai, kurie sakosi, kad čia bandoma pasidalinti nepelnytą šlovę. Dalintis dar nėra ko. Štai čia ir yra mūsų politikos skurdas, kai bandoma dalintis tai, ko net nėra“, – portalui tv3.lt sakė R. Urbonaitė.
Politologė pastebėjo, kad tokie politikos veikėjų pasisakymai nėra svarūs, todėl tokiu atveju vertėtų nedaugžodžiauti.
„Šiandien sakyti, kad migracijos krizė yra kažkaip ar suvaldyta, ar išspręsta, yra mažų mažiausiai anksti. Ir jeigu tu negali aiškiai pasakyti, kokie yra padaryti sprendimai ir kas tuos sprendimus priėmė, manau, kad tada neverta aušinti burnos“, – komentavo ji.
Pasak R. Urbonaitės, toks apsisvaidymas žodžiais primena ginčą tarp mažų vaikų: vienas pasako, kitas apkaltina jį melu. Vėliau jau ir pirmasis ima šaukti, kad jo priešininkas kalba netiesą.
„Situacija atrodo netgi tragikomiška, kai politikai nepasidalina to, ko nėra. Dėl to, kad čia dalintis nėra ko, prasideda smėlio dėžės peštynės. <...> Tiesą sakant, iš šono bet kuriam piliečiui žiūrint, visi jie atrodys juokingai“, – įvertino R. Urbonaitė.
Nesantaika tarp Vyriausybės ir Prezidentūros gilėja
R. Urbonaitė apgailestavo, kad tokiose situacijose nė viena besiriejanti pusė negeba išlaikyti elementaraus dialogo arba parodyti vienybės.
„Manyčiau, šitoje istorijoje <...> nė viena pusė nelaimės. Tiesiog reikėtų kartais prieš kažką komentuojant ir pasakant tam tikrą informaciją gerai įsivertinti. <...> Dabar visi norėjo pasirodyti gražūs, pūkuoti, labai geri, o išėjo priešingai“, – svarstė ji.
Politologė įžvelgė, kad tokia politikų retorika gali suklaidinti ir visuomenę.
„Šiandien mes, kaip piliečiai, net nebeturime galimybės patikrinti, kas meluoja. Dėl to yra labai apmaudu, kad politikai mus įsuka į tokias jų tarpusavio peripetijas ir bando paskui atrodyti vieni gražesni už kitus. Tik belieka dėl tokios politikų komunikacijos ir apskritai dėl tokio elgesio apgailestauti“, – apibendrino ji.
Portalas tv3.lt teiravosi, ar ši situacija apnuogina įtampą, tvyrančią tarp Vyriausybės ir Prezidentūros.
„Tas konfliktas yra senas ir prasidėjęs faktiškai nuo pat šios Vyriausybės formavimo pradžios. Panašu, kad jis tikrai niekur nedingsta, konflikto apsukos tik yra didėjančios. Apie jokį bendrą vardiklį tarp Prezidentūros ir šios valdančiosios daugumos kalbėti turbūt yra neįmanoma. Aišku aš nesakau, kad nėra bandoma sutarti, to vardiklio ieškoti. Bet kartais net kai atrodo, kad situacija stabilizuojasi, vis tiek išlenda štai tokios istorijos, kurios tarsi vėl bloškia atgal“, – nuomone dalijosi politologė.
Panašios rietenos yra ne tik nemalonios, bet ir politiškai beprasmės. Komplikuoti santykiai tarp Prezidentūros ir Vyriausybės gero politinio derliaus neneša, sakė R. Urbonaitė. Ji siūlė politikams susimąstyti, kad tokie ginčai tik pakiša koją valdant valstybę.
Nelegali migracija – dar vis atvira Lietuvos žaizda
Lietuvą sudrebinusią migrantų krizę R. Urbonaitė vadino dar neišspręsta. Jos teigimu, šiame fronte yra tikrai dar daug ką nuveikti.
„ Mes kol kas <...> sustabdėme srautą, kuris buvo prasidėjęs, kalbant apie nelegalų mūsų sienos kirtimą. Bet visa tai, kas dar vyksta su žmonėmis, kurių mes turime maždaug apie 4 tūkst., ir rūpinimusi jais – visa tai dar yra atviros žaizdos“, – teigė ji.
Politologė pridūrė, kad prezidento indėlis sprendžiant problemą negali lygiuotis su Vyriausybės įdėtomis pastangomis.
„Sakyčiau, kad visiems dar sustoti dalintis tuos nuopelnus. Prezidentūros vaidmuo čia irgi nėra pakankamai aiškus. Pasakyti, kad mes kažkokį pokalbį suorganizavome, tai irgi nėra toks jau nuopelnas, nes spendimus daugiausiai priiminėjo Vyriausybė. Toks keistas bandymas tempti paklodę į savo pusę, kai galiausiai rezultatas, kad visi pasirodo nuogi. Tikrai nesinorėtų tokio tampymosi, bet, deja, mes vis jį matome“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau šiandien yra dar per anksti vertinti tiek Prezidentūros, tiek Vyriausybės darbą, valdant migrantų krizę, sakė R. Urbonaitė. Ji pridūrė: „Norėtųsi pamatyti galutinius sprendimus problemų, nes ta krizė turi ne vieną sudėtinę dalį. Politikai dar gerokai paskubėjo dalintis tuos laurus, kurių dar nelabai ir yra.“
Skaisgirytė sulaukė premjerės ir ministrės atkirčio
Portalas tv3.lt primena, kad atgarsis dėl migrantų krizės vertinimo kilo antradienį. „Žinių radijo“ laidoje prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sakė: „Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių.“
Savo ruožtu į prezidentūros kritiką A. Bilotaitė atsakė: „Tai tik parodo, kad mūsų Vyriausybė suvaldė šią krizę ir, panašu, kad šioje šlovėje nori, matyt, pasišildyti ir kitos institucijos“.
Taip ji kalbėjo antradienį, atsakydama į parlamentarų klausimus Seime. Be to, kaip teigė A. Bilotaitė, Vyriausybė nesulaukė „ryžtingų pasiūlymų“ iš prezidentūros.
Į prezidentūros kritiką prezidento patarėjai antradienį sureagavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, „Facebook“ rašydama: „Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“.
Prezidentūra paaiškino susiklosčiusią situaciją
Portalas tv3.lt susisiekė su Prezidento komunikacijos grupe, kad ši patikslintų, ką A. Skaisgirytė tiksliai norėjo pasakyti duodama interviu „Žinių radijui“.
Prezidentūra raštu informavo tv3.lt, kad Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė priminė, kad nelegalių migrantų krizės metu šią vasarą Vyriausybė ne iš karto ėmėsi ryžtingų priemonių jai suvaldyti.
Taip pat Prezidentūra sudėliojo aiškią įvykių chronologiją ir nurodė, kokios pozicijos laikėsi G. Nausėda.
„Prezidentas birželio 4 d. susitikęs su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu gavo patikinimus, kad yra paruošti algoritmai ir sprendimo būdai suvaldyti augančius nelegalios migracijos srautus.
Birželio 21 d. Prezidentas sukvietė Valstybės gynimo tarybą, kurioje buvo svarstomas vidaus reikalų sistemos institucijų pasirengimas reaguoti į hibridines grėsmes ir jų sąveika su Lietuvos kariuomene.
Tik valstybės sienos apsaugai buvo skirtas dar vienas Prezidento inicijuotas liepos 12 d. Valstybės gynimo tarybos posėdis. Jo metu Prezidentas pabrėžė būtinybę nedelsiant įrengti fizinį barjerą pasienyje, skirti pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių sienos apsaugai. Kartu Prezidentas akcentavo, kad nelegalios migracijos stabdymas privalo vykti laikantis tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų. Deja, skubant Seimui buvo pateikti VRM rengti įstatymai, kuriuos dabar tenka taisyti.
Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovės A.Bilotaitės pavedimas institucijoms imtis visų įstatymais leidžiamų priemonių, kad neteisėti migrantai nepatektų į Lietuvos valstybės teritoriją buvo paskelbtas rugpjūčio 2 d.
Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Epso-G“ sutartį dėl pirmojo tvoros pasienyje su Baltarusija įrengimo etapo pasirašė rugsėjo 14 d.“, – raštu pranešė prezidento komunikacijos atstovas Ridas Jasiulionis.
Taip pat Prezidentūra pridūrė: „Apgailestaujame, kad reaguojant patarėjos A.Skaisgirytės žodžius buvo paskleistas melas, jog Prezidento institucija neva yra raginusi neskubėti su apgręžimo sprendimų priėmimu. Priešingai, Prezidentas ir jo patarėjai nuo pat šios krizės pradžios siekė, kad ji būtų sprendžiama kuo operatyviau ir efektyviau.“
Šiuo metu gauti 2604 prieglobsčio prašymai, baigti nagrinėti 570 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų – prieglobstis nesuteiktas nė vienam. Nuo metų pradžios iš Lietuvos į kilmės šalis sugrąžinta daugiau nei 130 migrantų.
