Nuo kitų metų didžiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams bus taikomas penkiais punktais didesnis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Taip pat Seimas pritarė nuosaikesniam nei planuota neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) augimui.
„Mizernas“ augimas
NPD 2020 ir 2021 metais didės po 50 eurų – atitinkamai iki 350 eurų ir 400 eurų. NPD taikymo riba nesikeis ir bus du vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU). Dabar bazinis NPD yra 300 eurai.
Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas yra 555 eurai, neatskaičius mokesčių, kitąmet jis šoktels iki 607 eurų.
Asmenims, kurie ir šiemet, ir pernai uždirbs minimalų atlyginimą, kas mėnesį mokamas GPM nesikeis. Tiems, kurie 2019 m. ir 2020 m., neatskaičius mokesčių, uždirbs 1000, 1500, 2088 eurus – 2020 m. teks mokesčių mokėti 10 eurų mažiau. Asmenims, kurių atlyginimas „ant popieriaus“ yra didesnis nei 2555 eurai, NPD bus lygus 0.
Lėtesniam NPD didinimui išsaugant 2 VDU taikymo ribą yra pritarusi ir Vyriausybė, tai numatyta 2020 metų biudžeto projekte. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės ir savivaldybių biudžetai kitąmet papildomai gautų apie 70 mln. eurų.
Vos priėmus sprendimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo „Facebook“ paskyroje džiaugėsi, kad augs žmonių pajamos, o tokie pokyčiai „apytiksliai paliestų apie 21 proc., arba 230 tūkst. visų dirbančių žmonių“.
Liberalas ekonomikos profesorius Kęstutis Glaveckas mano, kad palankiausia būtų buvę priimti pirminį dar pernai mokesčių reformoje numatytą NPD augimą po 100 eurų 2020 ir 2021 metais. Tuo metu dabartinis NPD pakeitimas, parlamentaro nuomone, neprisidės prie didesnės žmonių finansinės gerovės.
„Apskritai kalbant, tai yra mizernas padidinimas, matuojant realiomis kainomis ir būsimomis kainomis, kurios laukia už prekes ir paslaugas. Nes iš tikro kainos išaugs daugiau nei 10 ar 15 eurų“, – tv3.lt kalbėjo K. Glaveckas.
Tuo metu valstietis Tomas Tomilinas Seimui pritarus nuosaikesniam NPD didinimui ir GPM tarifo kėlimui tvirtino, kad tai yra žingsnis gerovės valstybės link.
„Tai tikros gerovės valstybės kūrimas. Gerovės valstybė – tai mokesčių progresyvumas. <...> Pagaliau judame ir Lietuvoje to link. Mokesčių progresyvumas reiškia, kad žmonėms nuo minimumo iki maždaug 1200 eurų mokestinė našta kitais metais pakankamai ženkliai mažės. Ji mažės taip pat žmonėms iki dviejų vidutinių atlyginimų“, – Seime kalbėjo T. Tomilinas.
Didesnis GPM paskatins emigraciją
Seimas ketvirtadienį palaimino, kad nuo kitų metų iki 32 proc. kiltų GPM tarifas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.
32 proc. tarifu kitąmet bus apmokestinamos metinės pajamos, viršijančios 84 VDU, o 2021 metais – viršijančios 60 VDU. Šių metų trečiąjį ketvirtį VDU iki mokesčių siekė 1317,6 euro.
Vadinasi, nuo 2020 m. asmenims, „ant popieriaus“ uždirbantiems daugiau nei 110,6 tūkst. eurų per metus (maždaug 9,2 tūkst. eurų per mėnesį), bus taikomas 32 proc. GPM tarifas, vietoj iki tol galiojusio 27 proc. tarifo.
Tokį valdančiųjų sprendimą Liberalų sąjūdžio seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen vadino valstiečių bandymu daryti viską, „kad Lietuva taptų nepatraukli protui“. Ji baiminasi, kad toks mokestinis pakeitimas atbaidys talentingus darbuotojus.
„Bet ar tai tikrai mokestis turtuoliams? Tiek uždirba tarptautinių įmonių specialistai Lietuvoje. Kuriomis mes labai džiaugiamės ir skelbiame labai garsiai, kai jas pritraukiame. Tiek uždirba ir kai kurie jauni žmonės. Sėkmingai sukūrę startuolius, pritraukusius milijonus investicijų savo puikiomis idėjomis ir juodu darbu. Dabar valstiečiai lengvu rankos mostu jiems padidino mokesčius. Kokia tai žinutė tarptautinėms kompanijos? Arba sėkmingai ir sparčiai augančiam lietuviškam verslui?“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo narė.
Ji kritikuoja neprognozuojamus sprendimus dėl Lietuvos mokesčių sistemos ir teigia, kad protu didelius atlyginimus uždirbantys žmonės rinksis emigraciją.
„Tad paklauskime savęs dar kartą – ką rinksis sėkmingiausi profesionalai? Neprognozuojamą Lietuvą, ar nuosekliai dirbančias Vakarų Europos šalis? Atsakymas aiškus. Šiandien įteikėme naują bilietą protui. Kad jis keliautų iš mūsų šalies lauk. Beje, tai, kas valstiečiams – turtuolio atlyginimas, Vokietijoje yra tik normali gydytojo alga“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Jai antrino ir bendrapartietis K. Glaveckas, pastebintis, kad tokius atlyginimus gauna IT sektoriaus darbuotojai, o jų, pasak parlamentaro, skriausti nereikėtų.
„Labiausiai perspektyvi ekonomikos forma, yra vienaip ar kitaip susijusi su IT, tai sukuria daug pridėtinės vertės. Tai už tai manau, kad tuos žmonės skriausti nėra pats protingiausias būdas“, – svarstė K. Glaveckas.
Jis mano, kad maksimalaus GPM tarifo buvo galima ir nedidinti, o tai didelio poveikio šalies ekonomikai ir įplaukoms į valstybės biudžetą esą nebūtų padarę.
