Drąstiškai nurėžtas įmokas į privačius pensijų kaupimo fondus ekonomikos ekspertai prilygina atvirai vagystei iš milijono žmonių asmeninių piniginių.
1,2 milijardo litų – toks šiuo metu „Sodros“ defi citas, įskaičiuojant gautą valstybės dotaciją. Bandydama užkimšti šią skylę Vyriausybė jau antrą kartą mažina įmokas į privačius pensijų fondus. Prezidentas Valdas Adamkus siūlo pensijų fondų dalyviams ateityje kompensuoti visus praradimus, tačiau ministrų kabinetas apie tai kol kas negalvoja.
Smūgis pasitikėjimui valstybe
Beveik milijonas lietuvių, suviliotų idėja lėšas senatvei kaupti privačiuose pensijų fonduose, artimiausius dvejus metus įplaukų į juos sulauks gerokai mažiau. Metų pradžioje Vyriausybė rėžė iš peties: sumažino įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Tačiau nuo liepos antros pakopos pensijų fondų dalyviams nuo įmokų „Sodrai“ į fondą nukapsės vos 2 proc. sumos. Investicijų valdymo asociacijos prezidento Sauliaus Racevičiaus teigimu, dėl to privačių fondų klientų pajamos, išėjus į pensiją, gali būti mažesnės nuo 10 iki 17 proc. Jis tokį Vyriausybės sprendimą vadina katastrofa. „Kam tuomet išvis valstybei tokia sistema reikalinga, jeigu ji taip griaunama? Milijonas žmonių ja patikėjo ir nusprendė tapti fondų dalyviais. Pensijų sistema veikia jau nuo 2003-iųjų, žadėta, kad ji bus tvari, o dabar staiga taip paprastai ją ima ir sugriauna! Pradėjusi pensijų reformą valstybė įsipareigojo kiekvienam joje dalyvaujančiam pervesti nustatyto dydžio pinigų sumą į pensijų fondo asmeninę sąskaitą. Tos lėšos tampa dalyvių nuosavybe, kuriomis savo nuožiūra negali disponuoti joks subjektas, išskyrus patį dalyvį. Šių įsipareigojimų nutraukimas ar esminis sąlygų keitimas pakerta pasitikėjimą visa esama pensijų kaupimo sistema, kartu ir pačia valstybe, kaip verslo partnere. Tai valstybės prestižo klausimas“, – pabrėžė S.Racevičius.
Jo teigimu, visi supranta, kad sunkmetis verčia priiminėti sunkius sprendimus, tačiau toks elgesys prilygsta asmeninių žmonių lėšų nusavinimui: „Tai tas pat, kas pasisavinti žmonių indėlius bankuose – tai juk piliečių nuosavybė. Pensijų fondais Sodros skylių neužkaišysi. O ką rudenį reikės daryti, jei mokėjimai į fondus bus visiškai sustabdyti? Tai – gaisro gesinimas pačiu primityviausiu būdu, neatiduodant žmonėms jų pačių nuosavybės. Negaliu įsivaizduoti tokio elgesio jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje“, – sakė Investicijų valdymo asociacijos vadovas.
Parama privačiam verslui?
Tačiau kai kurie ekspertai laikosi visai kitokios nuomonės. Socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka teigia, kad pensijų kaupimas privačiuose pensijų fonduose apskritai nėra efektyvus, todėl nereikalingas. „Nuo pat pradžių ši reforma buvo nevykusi, žmonės buvo tiesiog įvilioti nepasakant visos tiesos, pasinaudota jų neišprusimu. Pavyzdžiui, ar kuris nors pensijų kaupimo dalyvis žino, kiek jiems sumažės „Sodros“ pensija? Kitose Europos šalyse taip pat yra privačių pensijų fondų, tačiau jie kuriami visai kitokiu būdu. Mano įsitikinimu, valdžia neturėtų fi nansuoti privataus verslo, o pensijų kaupimas fonduose ir yra privatus verslas. Todėl privačios pensijos turi būti fi nansuojamos iš privačių lėšų. Juk tai tas pat, kas pinigus kaupti banke, pavyzdžiui, automobiliui įsigyti. Valstybė to nefi nansuoja, tai kodėl privačias pensijas turėtų paremti? Senų žmonių gerovę valstybė remia per „Sodrą“. Nei vienoje civilizuotoje šalyje nėra taip daroma, kad valstybė surinktų pinigus, o paskui juos pervestų privačiai verslo įmonei, kuri žmonėms pirktų paslaugą“, – VL sakė R.Lazutka.
Šioje situacijoje, ekonomisto manymu, turėtų būti leista žmonėms išeiti iš pensijų kaupimo fondų, o norintiems individualiai kaupti pensijas senatvei – tai daryti iš savo lėšų.
„Po manęs nors ir tvanas“
Po praeitą savaitę įvykusio susitikimo su Prezidentu V.Adamkumi premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad valdančiajai koalicijai labiau rūpi dabartinių pensininkų pensijos šiais metais, negu labai tikslūs atsakymai, kaip atrodys visa pensijų sistemos situacija po 5 ar 10 metų. Tokia ministro pirmininko mintis S.Racevičių tiesiog šokiravo: „Nesuvokiama, kaip pats premjeras gali taip sakyti! Juk valstybėje turi egzistuoti tęstinumas, tai ir ateities pensijos turi būti svarbios. Žinoma, po 20–30 metų A.Kubiliui bus 70–80, ateis kiti politikai... Vadinasi, šiandienos problemas galima numesti ant būsimų politikų pečių? Tiesą sakant, dabartiniai pensininkai nėra labiausiai nuskriausti: tai ta karta, kuri gaudavo valdiškus butus, susigrąžindavo visas žemes ir panašiai. O didžiausias Vyriausybės sprendimo smūgis tenka būtent dabartinei – būsimųjų pensininkų kartai, kuri nieko už dyką negavo, nugarą lenkė, iš bankų skolinosi ir net sulaukę pensijos išeis su elgetos lazda. Koks tai palinkėjimas žmonėms? Išsimokėti atlyginimus „vokeliuose“? Žmonės nėra kvaili, jie irgi gali priimti reikiamus sprendimus – jei mato, kad valstybei nerūpi – patys savimi pasirūpina. Toks premjero pasakymas akivaizdžiai prasilenkia su logika“, – A.Kubiliaus žodžius VL komentavo Investicijų valdymo asociacijos prezidentas.
Netektis siūlo kompensuoti
Gegužės pradžioje Prezidentas, pasirašydamas Pensijų sistemos reformos pakeitimo įstatymą dėl antrojo įmokų pensijų fondams sumažinimo, įpareigojo Vyriausybę parengti susidariusių netekčių kompensavimo mechanizmą. Kaip numato Vyriausybė, 2011-aisiais „Sodros“ įmokų dalis į privačius pensijų fondus turėtų būti atstatyta iki 5,5 proc., nuo 2012 iki 2014 m. pabaigos siekti 6 proc., o nuo 2015-ųjų – vėl 5,5 proc. Tiems, kurie bus pasirašę sutartis iki šių metų liepos bus taikoma 6 proc. įmoka. Tačiau pensijų fondų valdytojai tvirtina, kad tokia įmokų kompensavimo tvarka padengs tik 23 proc. visų nuostolių dėl negautų pajamų. Praeitos savaitės susitikime su ministrais Prezidentas dar kartą priminė savo pasiūlymą visiškai – 100 procentų – kompensuoti dabartinį įmokų praradimą augant šalies ekonomikai. Tačiau jokio rimtesnio dėmesio nei iš premjero, nei iš socialinės apsaugos ir darbo ministro pusės šis siūlymas nesulaukė.
Daugelis ekonomistų, palaikančių pensijų kaupimo fondų sistemą, sako esą dėkingi Prezidentui už tokią valstybišką poziciją, tuo tarpu pensijų fondų skeptikui R.Lazutkai šis šalies vadovo siūlymas sukėlė visai kitokių minčių: „Netikiu, kad Prezidentas būtų pasiūlęs kurti netekčių kompensavimo mechanizmą, jei būtų įsigilinęs į visus pensijų kaupimo fonduose klausimus. Šiuo atveju, ko gero, tiesiog reikėtų atkreipti dėmesį, kas yra Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais ir kokios individualios angažuotos verslo išlaikomos institucijos žmogus jis yra (red. Ramūnas Vilipišauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotas ekspertas)“, – sarkastiškai akcentavo profesorius.
Vyriausybė apvogė būsimuosius pensininkus
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė:
Pensijų fonduose sugulę pinigai priklauso žmonėms, tai yra kaupiamoji jų sąskaita – nuosavybė pagal visus požymius. O Vyriausybė ją nori atimti tam, kad išgelbėtų „Sodrą“. Net neabejoju, kad tokiais veiksmais gali būti prieita iki Konstitucinio Teismo, kuriam nusprendus, jog žmonių nuosavybė buvo pažeista, valstybei tektų kompensuoti nuostolius. Vyriausybė kiša rankas į privačias žmonių kišenes kiekvieną kartą vos tik „Sodra“ turi bėdų. Nors iš tiesų „Sodrai“ nereikia padėti užkišinėti skylių – ją reikia reformuoti taip, kad ji pati būtų gyvybinga. Dabartiniai Vyriausybės veiksmai yra lyg nuolatinis pinigų pylimas į kiaurą indą.
A.Kubilius rinkdamasis tarp dabarties ir ateities pensininkų tik įrodė, kad jam nuosavybė – ne vertybė. Tai yra atvira vagystė iš būsimųjų pensininkų. Žinoma, nebūtų jokios problemos, jeigu lėšas pervedinėtų pats žmogus – tuomet jo pinigus atimti būtų sunkiau. O dabar, kai lėšos pervedamos per „Sodrą“, daug lengviau privačią nuosavybę nusavinti. Tie žmonės, kurie dabar moka įmokas į pensijų fondus, yra ta visuomenės dalis, kuri dirba ir tyliai kenčia. Jie neis Seimo langų daužyti, o Vyriausybė juos taip ir apgaudinės.
Virginija Mačėnaitė
