Lindiniškėse gyvenanti Natalija neslepia kartėlio – dar nėra nė metų, kai čia įsikūrė gausi jų šeimyna, tačiau ši vieta jau spėjo apkarsti. Ėmus šilti orams, naujo namo sienos aplimpa štai tokiomis kirmėlėmis – mokslininkų vadinamais tūkstantkojais, žmonės juos vadina šimtakojais.
Per keliasdešimt minučių šeimininkai suskaičiuoja – stiklainyje atsidūrė aštuoniasdešimt kirmėlių. Tai labai nedaug. Vasarą, kai ims labiau šilti, kaip sako žmonės, šie skaičiai šoktelės iki kelių šimtų. Ir vėl atsidūstama – teks skandinti kito kelio nėra, kirmėlės labai gyvybingos. Ne tik ši šeima bei naujai įsikūrusių kitų namų gyventojai kenčia nuo bestuburių. Penkiasdešimt metų Lindiniškėse gyvenanti Lidija tvirtina taip pat negalinti jų atsiginti. Mat šių padarų neveikia nei nuodai, nepadeda nė traiškymas, kaip sako moteris. Todėl surinkę žmonės juos tiesiog sudegina.
Mokslininkai neslepia – iš dalies gyventojai teisūs. Šimto hektarų teritorija, kurioje ir yra daugiausiai šimtakojų, gerokai apleista. Žolė daugelį metų nešienauta. Bet ar tai yra tikroji gyvių veisimosi priežastis – neaišku. Gyvenvietė čia ėmė kurtis visai neseniai. Tad pradėti moksliniai tyrimai iš kur šioje teritorijoje tokie kiekiai tūkstantkojų, ir kas juos į namus vilioja labiausiai. O žmonėms bent jau kol kas patariama apsišarvuoti kantrybe ir patiems gelbėtis nuo gyvių.
Tiesa, prognozės liūdnos, nė vieni tyrimai, kaip sako mokslininkas, atlikti pasaulyje, taip ir neatskleidė pagrindinio tikslo – nenustatyta kas labiausiai vilioja šimtakojus į tam tikras teritorijas. Tad ir šį kartą gali nutikti taip, kad atsakymo nebus. Ir gyventojams reikės tiesiog susitaikyti su štai šių bestuburių kaimynyste.