Darbą premjero poste baigiantis premjeras Gediminas Kirkilas iš rezidencijos Turniškėse į butą Žirmūnuose jau persivežė didžiąją dalį daiktų, tarp jų – ir naujai įsigytus kabineto baldus, kuriuos iš valstybės valdomos bendrovės „Tukompa“ jo žmona nupirko be konkurso.
Iš Turniškių atvežtas stalas, kėdė ir knygų lentynos, kuriomis jau apstatytas G. Kirkilo kabinetas bute Žirmūnuose.
Anksčiau šie baldai priklausė Turniškes administruojančiai bendrovei „Tukompa“, kurios 99 proc. akcijų turi valstybė. Premjero žmona Liudmila Kirkilienė sakė už baldus sumokėjusi per 7 tūkst. litų.
Neoficialiomis žiniomis, minėtais prabangiais kabineto baldais anksčiau savo rezidencijoje naudojosi prezidentas Valdas Adamkus.
„Tai buvo šių metų balandžio mėnesį, ir sąskaita buvo 7 tūkstančiai 51 litas ir 54 centai. Gal tai moteriška ir visa kita, bet aš jau iš anksto pagalvojau, kad galbūt kažkam bus nepatogu sėdėti prie to paties stalo, nežinau, man taip pasirodė. Pas mus (bute Žirmūnuose – BNS) kabineto baldų praktiškai nebuvo, tai aš galvojau, kad kada nors vis vien bus kadencijos pabaiga ar, tarkime, dar kokie nors įvykiai, ir paklausiau, ar tai galima pirkti, ir pasakė, kad galima“, – BNS sakė dar pavasarį baldais nuosavam vyro kabinetui pasirūpinusi moteris.
Jos teigimu, baldai į Žirmūnus išvežti šiomis dienomis, jau pradėjus kraustytis. Galutinai patikti rezidenciją Turniškėse pora žada iki pirmadienio.
„Mes kai atsikraustėme į Turniškes, tai buvo tuščias butas, tada reikėjo supirkti visus baldus. Kabineto baldų nepirko naujų, juos iš kažkokio sandėlio atnešė. Visus kitus baldus rinkomės tokio skandinaviško tipo, bet jų mes neplanavome imti, nes jie mums nereikalingi, mes turime savo bute baldus. Daugiau nieko absoliučiai mums nereikėjo. Dėl to kabineto aš pagalvojau grynai žmogiškai turbūt. Nežinau, gal aš čia ir blogai pasielgiau, bet galų gale nepavogiau, sumokėjau“, – pasakojo L. Kirkilienė.
Paklausta, kodėl neieškojo baldų parduotuvėje, ji aiškino, kad Turniškėse naudotieji jiems tiko.
„Aš tai iš karto buvau numačiusi, išmatavau mūsų buto kabinetą, tos lentynos visiškai tiko. Jeigu būtų neleidę, bučiau, žinoma, parduotuvėje pirkusi, – sakė premjero žmona. – Nėra klausimo, niekas gi negali taip išsivežti. Tai pakankamai oficialiai vyko, aš jiems net prašymą rašiau, jie tą prašymą svarstė, man atrodo, turėtų būti pas juos protokolai. Jei būtų neleidę, būčiau ėjusi į parduotuvę, už tą kainą dar būčiau daugiau nusipirkusi, bet kadangi paprašiau, buvo nepatogu jau ir atsisakinėti, nors man ta kaina šiek tiek didelė pasirodė.“
„Tukompos“ vyriausiasis vadybininkas Vilmantas Jurevičius BNS atsisakė komentuoti, kaip buvo įformintas minėtas pirkimas.
„Mes, kaip akcinė bendrovė, tokios informacijos neskelbiame. Baldai priklausė akcinei bendrovei, kaip turtas“, – sakė jis.
Pasak „Tukompos“ atstovo, bendrovė dar nenusprendusi, ar tokiu pat būdu gali būti parduotas ir kitas premjero G. Kirkilo ir kitų Turniškėse gyvenusių valstybės vadovų naudoti daiktai, pirkti už valstybės pinigus.
„Bendrovė spręs. Čia yra bendrovės turtas, tai yra akcinė bendrovė, ir mes dirbame pagal akcinių bendrovių įstatymą“, – teigė V. Jurevičius.
Vyriausybės kanceliarijos Ūkio departamento, kuris anksčiau kontroliavo „Tukompą“, direktorius Jonas Šniaukšta BNS aiškino nebegalįs kontroliuoti bendrovės, nes jau daugiau kaip prieš dvejus metus akcijos perduotos Valstybės turto fondui (VTF).
Jo teigimu, „valstybei šiuo atveju priklauso tik akcijos, bet nepriklauso bendrovėje esantys pastatai, automobiliai ar dar kas nors“. Esą tai – bendrovės nuosavybė.
Paklaustas, kaip bendrovė galinti tą turtą parduoti, jis aiškino, kad tam būtų naudinga skelbti konkursą.
„Jie gali ar aukcioną skelbti, ar dar ką nors, parduoti ir gerai uždirbti. Pasaulyje tokių dalykų girdėti, kad žymaus žmogaus naudotas daiktas paskui parduodamas už įspūdingą kainą. Jeigu yra įtarimai ar dar kas nors, gali Valstybės kontrolė tikrinti“, – sakė J. Šniaukšta.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė BNS aiškino, kad bendrovė galėjusi tuos baldus parduoti be konkurso, jei turtas apskaitytas akcinėje bendrovėje.
„Jeigu būtų valstybės įmonė, tai neturėtų teisės parduoti, bet kadangi tai yra akcinė bendrovė, kur valstybė tik turi akcijas, tai valstybė į tai, ką akcinė bendrovė daro su turtu, neturi tesės kištis, reguliuoti. Ką jie nori, tą jie gali daryti. Jie gali jį parduoti kokia nori tvarka, jiems negalioja reikalavimai dėl aukcionų ir pan. Jie („Tukompa“ – BNS) turi teisę parduoti, ji (L. Kirkilienė – BNS) turi teisę nusipirkti“, – sakė R. Burbergytė.
