Tai numato Lietuvos kino centro inicijuotos ir Kultūros ministerijos registruotos pataisos. Pataisas aiškinančiame rašte pažymima, kad 10 proc. dydis pasiūlytas siekiant pakelti esamą kino valstybinį finansavimą nors iki kaimyninės Latvijos lygio.
„Ryšių reguliavimo tarnybos 2015 m. Lietuvos ryšių sektoriaus ataskaitos duomenimis, interneto prieigos paslaugų teikėjai gavo 161,2 mln. eurų pajamų. Tad PVM sumokėta 33,85 mln. eurų, o 10 proc. sudarytų 3,385 mln. eurų“, – skaičiuoja ministerija.
Dabar per metus valstybė kinui skiria apie 2 mln. eurų.
„Šiuo metu iš valstybės biudžeto lėšų paskirstomas kino projektams valstybinis finansavimas (2,1 milijono eurų) prilygsta vieno gana nedidelio vaidybinio filmo gamybos biudžetui. Finansavimo srityje smarkiai atsiliekama ir nuo kur kas mažesnį industrijos potencialą turinčių kitų Baltijos valstybių: 2016 m. Latvija kino reikmėms skyrė 6,7 milijono eurų, Estija – 10,4 milijono eurų“, – aiškina ministerija.
Tikimasi, kad didėjantis finansavimas užtikrintų didesnį kino industrijos konkurencingumą, sudarytų sąlygas įgyvendinti ambicingesnius projektus.
„Be to, kino valstybinio finansavimo didinimas – tai dar vienas būdas kovoti su vyraujančia priešiškai nusiteikusių šalių skleidžiama propaganda per kino filmus. Uždrausti rodyti ir (ar) žiūrėti kitų šalių sukurtus propagandinius filmus yra ypač sudėtinga, o nuolat atsinaujinančių technologijų laikmetyje beveik neįmanoma, todėl būtina tokiai propagandai atsvara – lietuviški kino filmai (istoriniai, dokumentiniai ir pan.), kurie ypač prisidėtų prie kovos su kitų šalių skleidžiama propaganda“, – aiškina Kultūros ministerija.
