„Facebook“ paskyroje trumpą komentarą brūkštelėjo Lietuvos žmogaus teisių centras.
„Skamba įdomiai? Labai! Tačiau skaitant reikalavimus, keliamus nuotolinio mokinių meninio skaitymo konkurso įrašams, įvyksta trumpas sujungimas galvoje. <...> Suprask, kad merginoms negalima skaityti tekstų, kuriuos parašė vyrai? Ar kad egzistuoja vyriški ir moteriški tekstai, o juos skaityti turėtų tik atitinkamos lyties atstovės/ai? Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, čia jums viskas skamba gerai? Ačiū mokytojai, kuri perskaičius reikalavimus įrašui, pranešė apie juos, klausdama, kas čia per Viduramžiai“, – rašė jie.
Į šią kilusią diskusiją sureagavo Lietuvos žmogaus teisių centro, švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė. Anot jos, pirminis klausimas turėtų būti keliamas – kas yra moteriškas arba vyriškas tekstas? Moteris priduria, kad toks Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro išsireiškimas riboja vaiko laisvę. „Perskaičius šį kvietimą, kyla daug klausimų. Visų pirma – ką konkurso organizatoriai laiko „vyriškais“ arba „moteriškais“ tekstais, t.y. ar kalbama apie teksto autorę (-ių), ar vadinamąjį teksto lyrinį „aš“?
Klausimų taipogi kelia teiginys, kad merginai skaitant vyrišką tekstą (kad ir ką tai reikštų), ar atvirkščiai, „istorija virsta melu“ – ar tuomet galime teigti, jog merginai deklamuojant, pavyzdžiui, Maironio tekstą, tame tekste išreikštos idėjos virsta netiesa vien dėl jas skaitančio asmens lyties? Ar vaikinas negalėtų skaityti Jurgos Ivanauskaitės novelės vien dėl to, kad jos autorė – moteris?
Žvelgiant plačiau, norisi pabrėžti, kad tekstas visgi yra tekstas, ir pats savaime nėra vyriškas ar moteriškas – literatūrą dažnai skirstome į vyrišką ar moterišką pagal stereotipus, priskiriamus šioms lytims. Todėl toks kvietimo formulavimas, viena vertus, mažina literatūros prieinamumą mokiniams, skatindamas domėtis tik tam tikros lyties autorių tekstais, ir, tuo pačiu, riboja mokinių saviraiškos laisvę.
Norėtųsi, kad tokie kvietimai būtų formuluojami be atgyvenusių stereotipų ir mokiniai galėtų tekstus rinktis pagal tai, kas juos domina ir įkvepia, o ne pagal stereotipines vyriškumo ar moteriškumo nuostatas“, – sako P. Drėgvaitė.
P. Drėgvaitė teigia, kad draudimas mokiniams skaityti priešingos lyties autorių knygas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.
„Kadangi kvietime išreiškiamas draudimas tiek merginoms skaityti „vyriškus“ tekstus, tiek vaikinams skaityti „moteriškus“ tekstus, šį klausimą galime praplėsti: kas nutinka, kai mokiniams pagal lyčių stereotipus apribojamas prieinamos literatūros laukas?
Visų pirma, smarkiai siaurinamas patirčių spektras, kurį gali suteikti literatūra, kaip langas į pasaulį.
Tuo pačiu, jaunuoliams teigiama, kad jiems turėtų rūpėti tik į juos panašių žmonių patirtys.
Mus supančio pasaulio įvairovę atspindinčių autorių skaitymas – ir empatijos bei emocinio raštingumo kompetencijų ugdymas, ir ilgalaikė diskriminacijos prevencija, kadangi į realybę galime pažvelgti kitomis akimis.
Todėl mokinių skatinimas domėtis tik ribotu autorių ar tekstų spektru, nulemtu jų lyties, šį lauką paverčia labai siauru ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – komentavo Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Gitana Viganauskienė teigė, kad šį punktą išbrauks.
„Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kaip meninio skaitymo konkurso organizatoriui, nėra priimtinos jokios, net ir menkiausios, lygių galimybių pažeidimo apraiškos. Konkurso komisiją informavome, kad 12 taisyklių punktas bus išbrauktas“ – sako ji.
