Pasak parlamentarų, 2024 m. rugsėjį įsigaliosiantiems Švietimo įstatymo pakeitimams mokyklos nėra paruoštos, vėluojama diegiant infrastruktūrą, trūksta pagalbos mokyklose dirbantiems pedagogams.
Pateikiame neredaguotą partijos pranešimą spaudai.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narės Vilijos Targamadzės teigimu, ŠMSM ir jai pavaldžių institucijų nepasirengimas įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, realios situacijos analizės sisteminiu požiūriu stoka ir nuoseklaus įgyvendinimo plano neturėjimas, numatant konkrečius žingsnius, išteklius ir rizikas bei jų valdymą, terminus, gali turėti neigiamų pasekmių.
O tai, pasak Seimo narės, gali atsiliepti mokytojų pasitraukimu, ugdymo organizavimo klasėse nesklandumais, pasiturinčių tėvų vaikų pasitraukimu į nevalstybinį sektorių ir pan.
„Lankantis ugdymo įstaigose ir kalbantis su mokytojais, įstaigų vadovais, švietimo pagalbos specialistais, tampa akivaizdu, kad du trečdaliai mokyklų neturi liftų ar keltuvų, kurie būtini turintiems fizinę negalią, o mokytojai, švietimo pagalbos specialistai dar nėra pasirengę dirbti su vaikais, turinčiais įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), trūksta ne tik aplinkos pritaikymo, bet ir mokymo(-si) priemonių, mokytojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų ir pan. Be to, neaišku, kokių SUP poreikių vaikai galės ateiti į ugdymo įstaigas, kokios pagalbos susilauks ugdymo įstaigos ir pan.“, – pabrėžia V. Targamadzė.
Švietimo įstatymo pakeitimuose numatyta, kad vaikams su specialiaisiais poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais visos mokyklos ir darželiai turės sudaryti sąlygas. Nedera pamiršti, kad įtraukusis ugdymas neturi būti suprantamas kaip tik SUP vaikų integracija – mokysis ir socialinę, ekonominę, kultūrinę atskirtį patiriantys vaikai ir kiti vaikai. Tad bus didelė įvairovė ir prireiks komandinio darbo.
Ir nors ŠMSM teigia, kad ir dabar apie 90 proc. vaikų, turinčių SUP mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, ir kad iš viso 2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. eurų investicijos, kurios skirtos mokykloms (mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti).
Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno Luko Savicko, atkreiptinas dėmesys ir į politinių partijų Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) įgyvendinimą. Jame rašoma: „Iki 2023 metų pabaigos bent penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą. Švietimo įstaigose išplėtoti švietimo pagalbos sistemą, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių vaikų skaičius nebūtų didesnis, nei numato normatyvai.“
„Tačiau iki šiol nėra pateikta išsami informacija apie pasirengimą bandomajam projektui“, – sako L. Savickas.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ prašo Vyriausybės ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti situacijos analizę apie pasirengimą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.
Pasak parlamentarų, turi būti pateiktas Įtraukaus ugdymo planas, numatant konkrečias priemones, jų įgyvendinimui išteklius, terminius, galimas rizikas ir jų valdymą. Šis planas privalo būti aptartas su švietimo bendruomene ir tėvų organizacijomis ir politinėms partijomis, pasirašiusiomis Politinių partijų susitarimą dėl švietimo. Tai padėtų išvengti įtraukaus ugdymo įgyvendinimo fragmentiškumo, realiai strateguoti įtraukaus ugdymo įgyvendinimą nacionaliniu, savivaldybių ir ugdymo įstaigų lygmeniu.
Ministerija: mokykloms teikiama pagalba dėl įtraukiojo ugdymo, ji įvairi ir tikslinga
Vis dėlto anot ŠMSM, švietimo įstatymo pataisoms, užtikrinančioms geresnį ugdymo prieinamumą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, pritarė ir teikė Seimui atitinkamus įstatymo pakeitimus prieš tai buvusi Vyriausybė, vadovaujama tuometinio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio. Dabartinė Vyriausybė, kaip rašoma ministerijos komentare, visiškai pritardama įtraukiojo ugdymo idėjai, rūpinasi jos konkrečiu įgyvendinimu.
Žemiau pateikiame neredaguotą ministerijos atsakymą.
Įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas ir nė viena pasaulio šalis nėra pasiekusi šimtaprocentinės įtraukties. Tai nuolatinis procesas. Neįmanoma (o ir nebūtina) iš anksto nuspėti, koks vaikas su kokiais poreikiais ateis į mokyklą, neįmanoma būti pasiruošus visiems atvejams. Dažnu atveju konkrečius sprendimus dėl ugdymo organizavimo ar papildomų kompetencijų įgijimo reikia priimti jau turint informaciją apie konkretaus vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius.
Mokykloms įtraukus ugdymas nėra naujiena, nes Švietimo įstatymu dar 1991 m. buvo nustatyta, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse. Dabartiniai pokyčiai labiau orientuoti į mokyklų bendruomenių gebėjimų stiprinimą ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, kurių dauguma jau mokosi bendrose klasėse.
Mokykloms teikiama nemažai pagalbos dabar, o greitu laiku ji bus dar įvairesnė.
Nors švietimo pagalbos teikimo organizavimas ir koordinavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo 62 mln. Eur, 2022 m. - 112 mln. Eur, 2023 m. – 136 mln. Eur.
Iš viso 2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. Eur investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbos paslaugoms plėsti.
Daugiau švietimo pagalbos specialistų mokyklose. Padidinus atlyginimus ir sutrumpinus darbo savaitę į mokyklas pritraukiama daugiau švietimo pagalbos specialistų. Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3950 švietimo pagalbos specialistų ir 3597 mokytojo padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo dvigubai (palyginti 2018 m. jų dirbo 1 783).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai savivaldybėms papildomai skyrė 3,6 mln. Eur mokytojų padėjėjų etatams steigti, šiais mokslo metais – dar 1,8 mln. Eur švietimo pagalbos specialistų etatams.
Pritaikoma fizinė ir informacinė mokyklų aplinka. ŠMSM yra suplanavusi regioninę pažangos priemonę, kurioje numatyta 17,657 mln. Eur mokyklų fizinės aplinkos pritaikymui. Dar 10 mln. eurų numatyta mokykliniam transportui, kuris būtų lengvai pritaikomi vežti ir neįgaliuosius. Šio finansavimo panaudojimą koordinuoja savivaldybės.
Metodinė pagalba ir konsultacijos mokytojams. Šiais mokslo metais vyksta mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms. Mokykloms padeda, konsultuoja, rengia kvalifikacijos tobulinimo seminarus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras bei jo Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, „Diemedžio“ ugdymo centras (dėl emocijų ir / ar elgesio sutrikimą turinčių vaikų ugdymo). Taip pat papildomas kvalifikacijos kėlimo programas įgyvendina ir Nacionalinė švietimo agentūra. Daug iniciatyvos rodo ir dalis savivaldybių, organizuodamos praktines konferencijas ir mokymus, susijusius su įtraukiuoju ugdymu.
Kuriami atvirų klasių modeliai. Nuo 2023-ųjų rugsėjo savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriuose būtų kitokias principais organizuojamas ugdymo procesas, kuomet klasėje yra ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Po išbandymo numatoma nuosekli tokių klasių plėtra visoje Lietuvoje.
Kuriama trijų lygmenų konsultavimo, pagalbos teikimo mokyklai sistema. Jeigu mokykloje nebeužtenka išteklių, nebežinoma, kaip padėti vienam ar kitam vaikui ar išspręsti problemą, ji galėtų kreiptis pagalbos pirmiausia į regioninį specialiojo ugdymo centrą, o paskui - į Lietuvos įtraukties švietime centrą.
Regioniniai specialiojo ugdymo centrai savivaldybėse. Jie bus steigiami dabar veikiančių specialiųjų mokyklų pagrindu. Regioninių centrų specialistai atvyktų į mokyklą ir vietoje pakonsultuotų, padėtų spęsti konkrečias situacijas.
Sausį įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras. Tai nacionalinė ekspertinė įstaiga, kuri per inovacijų paiešką ir jų diegimą padės švietimo bendruomenėms kurti įtraukiojo ugdymo strategijas ir jas diegti ugdymo procese, teiks metodinę pagalbą, rekomendacijas dėl mokyklų ugdymo aplinkos kūrimo ir specialiųjų mokymo ar techninės pagalbos priemonių naudojimo įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Įstaigai taip pat pavesta analizuoti ir vertinti specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių pasiūlą, išbandyti jų taikymo švietimo įstaigose galimybes, centro darbuotojai galės patarti, kokias specialiąsias priemones tikslinga įsigyti. Šiuo metu įstaiga pradedama formuoti didelį dėmesį teikiant pagalbai mokiniams, turintiems mokymosi sutrikimų.
