Abejingumu kai kurioms byloms garsėję prokurorai trečius metus savo iniciatyva nerimsta dėl politikierių apsižodžiavimo tribūnose.
Klausėsi mišių ir dainų
Pasak profesionalaus politiko ir revoliucionieriaus, Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio (VLNDS) vado, 28 metų šiauliečio Mindaugo Murzos, bendraminčių vadinamo Mindaugu Gervaldu, nedidelis žodžių mūšis įvyko 2008-ųjų vasarą.
„Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai kasmet rengia savo sąskrydį, – „Akistatai“ pasakojo M. Murza-Gervaldas. – 2008-ųjų rugpjūtį eilinis toks sušauktas Ariogaloje (Raseinių r.). Kaip ir kasmet, šiame sąskrydyje dalyvavome ir mes, Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio nariai, apie tai iš anksto laišku bei telefonu pranešę Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkui A. Lukšai.“
Tuzinas juodomis uniformomis vilkinčių nacionalistų su trimis savo vėliavomis į Dubysos slėnį atžygiavo šeštadienį priešpiet – kartu su sąskrydžio dalyviais. Tarp nacionalistų buvo pats vadas M. Murza-Gervaldas, jo įkvėpėjas žinomas šiaulietis Žilvinas Razminas, ultraradikaliais pareiškimais pagarsėjęs Visvaldas Mažonas. Nacionalistai įsitaisė tribūnų viršuje ir, iškėlę savo sąjūdžio vėliavas, taikiai klausėsi sveikinimų, kalbų, dainų ir Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus aukojamų mišių.
Kvietė generalinį komisarą
Pastebėjusi raudonose VLNDS vėliavose juodus kryžius, pašoko sąskrydžio garbės viešnia konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Nors aplink buvo gausu renginio tvarką prižiūrinčių vietinių policininkų, V. Aleknaitė-Abramikienė, kažkodėl jais nepasitikėdama, užsigeidė, kad iš Vilniaus atvažiuotų jai asmeniškai pasitarnauti ir nacionalistus išvesti pats Lietuvos policijos generalinis komisaras Visvaldas Telyčėnas. Jam paskambinusi parlamentarė pasiskundė, kad ant nacionalistų vėliavų nupiešti kryžiai jai primena vokiečių nacių svastikas. Beje, pačios politikės iniciatyva buvo ką tik priimtas įstatymas, draudžiantis tiek nacistinę, tiek komunistinę simboliką.
Kalbėdamas telefonu V. Telyčėnas negalėjo įvertinti, ar tikrai nacionalistų vėliavų kryžiai primena svastikas. Policijos vadovas, būdamas Vilniuj, žinoma, negalėjo Ariogaloje vaikyti seimūnės nedraugų, todėl tuo viskas ir baigėsi.
Paklausė V. Landsbergio raginimų
Tuomet iniciatyvos ėmėsi Vytautas Landsbergis. Kalbėdamas iš tribūnos jis pareiškė: „Čia neturi būti fašistukų su ,,hakenkroicais“ (svastikomis, – red. past.). Jie nori būti parodyti per Rusijos televiziją ir diskredituoti šį renginį. Partizanai, jūs kažkada kovojote už laisvę. Nueikite dabar ir tegul jie dingsta, kad net kulnai rūktų!“
Po tokio patriaracho raginimo tremtinių choro giesmė nutrūko, o minia sąskrydžio dalyvių puolė juodai vilkinčius nacionalistus.
Rėkdama ir plūsdamasi šimtinė tremtinių ir partizanų suplėšė vieną vėliavą, sulaužė jos kotą, kitos vėliavos aliuminį kotą sulankstė, o pačius nacionalistus apstumdė. VLNDS narė Ona Šlapelytė sakosi net gavusi mušti. V. Mažonas bandė įnirtėlius raminti, tikino esąs jų bendramintis, bet autoriteto užsiundyti seniokai nesiklausė. Murzininkai sako galėję, bet nedrįsę priešintis garbaus amžiaus žmonėms, kurių du net sugebėjo susimušti tarpusavyje. Pagaliau atbėgo atkutę policininkai ir apipešiotus VLNDS narius saugiai išlydėjo iš renginio.
Išvadino fašistais
Revanšas įvyko po 3 savaičių. Rugpjūčio 23-iąją Juodojo kaspino dienos minėjime aktyvus VLNDS narys šiaulietis Žilvinas Razminas iš tribūnos prisiminė neseną nuoskaudą. Jo nuomone, sąskrydyje Ariogaloje minią ant VLNDS užsiundę trys Ariogalos sąskrydyje buvę „sionistai arba jų rėmėjai“: V. Landsbergis, V. Aleknaitė-Abramikienė ir E. Zingeris. Nors pastarasis į konfliktą Ariogaloje nesikišo, šis Seimo narys, žinia, yra žydas. Na, o žydus M. Murza su pasekėjais laiko visų Lietuvos ir pasaulio blogybių kaltininkais.
„Jei jie mus, Lietuvos patriotus, vadina fašistais, uždainuokime taip, kad šitų niekšų pėdos rūktų (...). Te jie dingsta ten, kur fašistų nėra nė kvapo. Lauk atgal į tėvynę, lauk į Izraelį!“ – rėždamas kalbą paragino Ž. Razminas.
Nors nei V. Landsbergis, nei V. Aleknaitė-Abramikienė, nei E. Zingeris dėl Ž. Razmino viešo pareiškimo niekur nesikreipė, prokuratūra savo iniciatyva Ž. Razminui iškėlė baudžiamąją bylą. Ši pernai buvo perduota teismui.
Teismas atlaidus, prokurorai – ne
2010-ųjų spalį Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nusprendė, kad Ž. Razmino pareiškimas – viešai išreikšta nuomonė, kurioje nepaminėta konkreti tautybė, todėl jį išteisino.
Sunku suprasti mūsų prokurorus. Kartais jų neįmanoma priprašyti pajudinti bent pirštą (garsioji D. Kedžio dukters byla), o šįkart jie rodo kietakaktišką atkaklumą. Nepaklusdami teismo sprendimui, prokurorai jį apskundė – pareikalavo Ž. Razminą perteisti Vilniaus apygardos teisme ir Ž. Razminui skirti 2600 litų baudą.
„Gal prokurorai neturi ką veikti? – „Akistatos“ retoriškai klausė M. Murza. – Jie jau antri metai mus tampo dėl savo išsigalvojimų, ir galo nematyti.“
Politikai kone kasdien tribūnose apsikeičia aštriomis frazėmis. Jeigu prokurorai kaskart dėl kiekvienos aštresnės politikierių frazės savo iniciatyva dės tiek pastangų, iš tikro – kada jie tirs nusikaltimus bei žmonių pareiškimus?
Sigitas STASAITIS