Indrė MIKELIONYTĖ
Bendrieji miesto tvarkymo ir švaros reikalavimai užrašyti juodu ant balto – nuolat užtikrinti švarą ir tvarką, valyti, šienauti ir prižiūrėti priklausančias, prižiūrimas ir įstatymais nustatyta tvarka priskirtas teritorijas. Iš didžiųjų miestų daugiabučių namų gyventojus pasiekė žinia – ten valytojams jau teks suktis greičiau, mat jų valymo teritorija taupymo sumetimais padidės, o žmonėms teks plačiau praverti pinigines. Kieno pečius slėgs Alytaus kiemų valymas ir ar Alytus paseks Vilniaus arba Klaipėdos pavyzdžiu? Matomas darbas
Kai švaru – nepastebime ar bent jau gero žodžio nepasakome, kai tik lapai dengia šaligatvius arba sniegas nuo jų nenukastas – greitai puolame ieškoti kaltų. Daugiabučio namo kiemo valytojo darbas už keletą šimtų litų per mėnesį turi akivaizdų atspindį. Vienas ar du litai nuo gyventojo ir plius atskaitomi mokesčiai valstybei – tokia daugelio kiemų tvarkytojų piniginė išraiška. Visgi, be jos, dar svarbus ir savivaldybės požiūris bei kiekvieno gyventojo suvokimas – norime gyventi švariau ar šiukšles spardyti tarsi rudeninius lapus?
Vilties gatvės 18 namo pirmininkė Meilutė Lukoševičienė nešvelnina situacijos – daugiabučių namų kiemų tvarkymas – opi problema: „Kiemų priežiūros tvarka labai prasta. Savivaldybė turėtų imtis priemonių, kad kiekvienas namas pats valytų teritoriją ir rinktų didesnius pinigus tam, kuris valo. Teritorijas privalo valytis patys gyventojai, mat jie ten gyvena, jų ten namai, nėra sunku susitvarkyti savo namą.“ Tų, kurie prieštarautų šiai bendrijos pirmininkei, greičiausiai nestigtų, mat žinia iš didžiųjų miestų panaši ir atskriejo – keičiamos miestų tvarkymo ir švaros taisyklės, kuriose numatyta, kad gyventojai patys turi prižiūrėti kiemus; siūloma, kad namų, prie kurių nėra suformuoto sklypo detaliuoju planu, gyventojai rūpintųsi 20 metrų aplink pastatą esančia teritorija.
Ar tokios tvarkos pakeitimai Vilniuje, Klaipėdoje pasieks ir Alytų, klausėme Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Ąžuolo. „Šiuo metu planuojama keisti Miesto tvarkymo ir švaros taisykles, numatyti, kad pačios daugiabučių namų bendrijos prisižiūrėtų teritorijas. Tai būtų tarsi paskata patiems gyventojams nešiukšlinti savų tvarkomų ir prižiūrimų teritorijų“, – apie dar tik planuojamus pakeitimus užsiminė administracijos direktorius. Akivaizdu, kad didžiųjų miestų pavyzdys ilgainiui bus įgyvendinamas ir pas mus. Alytaus žaliųjų plotų šienavimas, šaligatvių valymas, daugiabučių namų bendrijų teritorijų tvarkymas miesto valdžios sprendimu visada buvo ir yra skirstomas į tris lygius, kad miestas būtų nuosekliai prižiūrimas už šiems darbams skirtas lėšas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vida Intukienė informavo, kad šiuo metu bendrijų teritorijos priskirtos prie III lygio, šienaujamos pagal raštišką užsakymą pagal poreikį, ne daugiau kaip tris kartus per metus, šiukšlės surenkamos ir išvežamos dukart per savaitę.
Sostinės ir uostamiesčio pavyzdys
Tokios tvarkos įsigalėjimo žinia atskriejo iš sostinės ir uostamiesčio – ji, žinoma, susijusi su galimybe sutaupyti, nes daugelio miestų biudžetai skylėti. Tvarka ir švara didžiojoje dalyje uostamiesčio daugiabučių namų kiemų rūpinasi savivaldybė, šią funkciją perleisti gyventojams leido Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas. Jis atmetė Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje skundą ir pripažino, kad gyventojai patys turi tvarkyti naudojamą teritoriją. Antai Vilniaus miesto gyventojai informuoti – pagal naująją tvarką kiekvieno būsto administratorius turės užtikrinti, kad šalia namų esančios šiukšlės būtų surenkamos ir išvežamos, o teritorija aplink jas sutvarkyta.
Kiemai turės būti tvarkingi, o šalia esančios pievos, vejos, kelkraščiai, skiriamosios juostos ir grioviai nušienauti. Rugsėjo–lapkričio mėnesiais taip pat turės būti sutvarkyti nukritę lapai, žiemą pašalintas susidaręs ledas, nuvalytas sniegas, pati teritorija pabarstyta smėliu, skaldele ar kitomis sniegą ir ledą tirpdančiomis priemonėmis. Naujoji tvarka sostinėje įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Jeigu būsto administratoriai neprižiūrėtų teritorijos ir nesilaikytų minėtų taisyklių, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, gali užsitraukti baudą iki 2 tūkst. litų.
Pykstančių netrūks
„Mokėti reikės už svetimo turto tvarkymą“, – piktinasi Vilniaus bendrijų pirmininkai, tokių, neabejojama, netrūks ir Alytuje. Visgi jų kontrargumentas – gyventojai už valstybės žemės tvarkymą sumoka per mokesčius, todėl būsimi mokesčiai skamba tarsi mokėjimas dukart už tą patį. Tuo metu kalbinta Vilties gatvės 18 namo pirmininkė M.Lukoševičienė apie kitų miestų sprendimus ir siūlymus atsiliepia palankiai – minimomis teritorijomis naudojasi ne savivaldybė, o patys gyventojai: „Pirmininkauju jau ketveri metai, mes valomės patys ir jokių bėdų nekyla, gyvename švariai, nors ne apie visas aplinkinių namų teritorijas tą galiu pasakyti.
Mūsų pavyzdžiu jau pasekė ir Vilties gatvės 10, 14, 16, 22 namai. Viskas priklauso nuo žmonių požiūrio, jeigu nori gyventi švariai, visai nesunku išeiti į kiemą ir apsišluoti. Argi gali savivaldybė būti pajėgi valyti visas teritorijas, visą miestą? Kiek tam lėšų turi būti skiriama? Mes tvarkomės patys ir savivaldybei problemų nekyla.“ Oficialios ribos pagal detalųjį planą yra, tačiau ši bendrija tvarko ir didesnę dalį, mat greta – vaikų žaidimo aikštelė. „Kartą surinkau visas nuorūkas iš po balkonų, visiems rūkaliams į butus nunešiau, parodžiau. Po to karto nuorūkų nebeliko. Negi savivaldybė turėtų jas rinkti?“ – klausė Vilties gatvės 18 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė. Ne tik apie siūlymus keisti Alytaus miesto tvarkymo ir švaros taisykles, bet ir apie konkrečius veiksmus informuosime kituose „Alytaus naujienų“ numeriuose, kai tik mūsų savivaldybė žengs žingsnį į priekį oficialaus siūlymų įgyvendinimo link.
