Vyriausybė planuoja, kad kitąmet valstybės skola padidės „vos" 6,1 mlrd. litų, tačiau skolinimosi limitas – bemaž 10 mlrd. litų per metus – nemažinamas. Už kiek bus skolinamasi? Už 8 proc. metų palūkanų? Truputį didesnes ar truputį mažesnes? Į šiuos klausimus atsakyti niekas negali, nes Lietuva skolinasi iš komercinių bankų.
Tuo tarpu Latvija dar 2008 metais pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 7,5 mlrd. eurų su mažesnėmis palūkanomis (siekia vos 3 proc. per metus).
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė lyg velnias kryžiaus kratėsi TVF finansinės pagalbos, tam pritarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vienas iš pagrindinių motyvų – fondo paskolos suteikimo sąlygos bus per sunkios Lietuvai ir neįgyvendinamos.
Vienas žinomiausių Latvijos ekonomistų Dmitrijus Smirnovas „Respublikai" priminė, kad vykdant TVF reikalavimus Latvijoje padidėjo pridėtinės vertės mokestis, alkoholio ir kuro akcizai. TVF reikalavimu mažinant biudžeto deficitą, anot D.Smirnovo, labiausiai nukentėjo socialinė sfera. Uždaryta dalis mokyklų, ligoninių. Iš darbo teko atleisti dalį pedagogų ir gydytojų. Užsimota ir mažinti pensijas.
„Pensijos buvo sumažintos 10 proc., tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks sumažinimas prieštarauja Latvijos Konstitucijai, – pasakojo D.Smirnovas. – Teko skirtumą grąžinti. Valstybinių ir savivaldybių įstaigų darbuotojų algos buvo sumažintos 25 proc. O kitais metais TVF jau kelia naujus reikalavimus. Pensijos bus mažinamos progresine tvarka per mokesčius. Realiai tai palies beveik visus pensininkus. Mažinant valdininkų skaičių, planuojama sujungti kai kurias ministerijas. Bus siekiama optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Sumažinti ligoninėse pacientų, gydomų valstybės lėšomis. Sumažės lengvatos vaistams. Be to, nekilnojamojo turto mokestis ir visi kiti mokesčiai faktiškai padidės dvigubai".
Tačiau D.Smirnovo minimi TVF reikalavimai A.Kubiliaus Vyriausybės yra pritaikyti Lietuvoje.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė sako, kad būtų buvę protingiau pasinaudoti pigiomis TVF paskolomis: „Tačiau būtų tekę daryti daug nepopuliarių dalykų Lietuvos turčiams. Progresinį pajamų mokestį įvesti. Pensijas progresine tvarka apmokestinti. Žmonės būtų pradėję šaukti, kad iš vargšų pensininkų atimamos pensijos. Bet ar Tarptautinis valiutos fondas liepė atimti iš tų, kurie kelis šimtus litų gauna? Fondas, matyt, išsiaiškino realią Lietuvos padėtį. Yra ir turtingų pensininkų".
A.Maldeikienė nesiryžo palyginti Lietuvos ir Latvijos dabartinės padėties, tačiau pažymėjo, kad Latvija turi ne tokią arogantišką valdžią. „Kaip ekonomistė siūlau trupučiuką palaukti ir sužinosime, kuris pasirinktas skolinimosi būdas buvo naudingesnis ekonomikai. Tik tada jau niekam nebus įdomu, – kalbėjo A.Maldeikienė. – Juk Lietuvai atėjo laikas ir skolą už “Mažeikių naftą" atiduoti. Praėjo jau dešimt metų. Apie šią skolą jau niekas viešai nekalba. A.Kubiliaus Vyriausybė tada skolinosi, o dabar to paties premjero Vyriausybė grąžina. Būtų labai įdomu sužinoti, kiek tai mums kainavo".
TVF pagalbos atsisakymą galėjo lemti ir slapti skolinimosi iš komercinių bankų motyvai. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Finansų ministerija paskolas ėmė iš savo uždaro ratelio bankininkų. Mat Finansų ministerija, neskelbdama detalios informacijos apie neviešus VVP išleidimus, nesilaiko TVF nustatytų fiskalinio skaidrumo principų ir tarptautinės praktikos.
Jei Lietuva būtų paprašiusi fondo pagalbos, sandėrių su komerciniais bankais ne tik būtų negalima nuslėpti, bet jų galbūt ir nebūtų buvę.
Valdas KVEDARAS, Olava STRIKULIENĖ
