Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Gegužę vyksiantys Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai mokesčių mokėtojams atsieis apie 30 mln. litų, skaičiuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė. Planuojama išleisti suma bus maždaug 3 mln. litų didesnė nei 2009-aisiais, kai Prezidento ir EP rinkimai taip pat vyko vienu metu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, praėjusiems EP ir Prezidento rinkimams buvo suplanuotos 27 mln. litų išlaidos, tačiau neįvykus antrajam turui, buvo šiek tiek sutaupyta. Šiais metais planuojama suma yra didesnė.
„Šiems rinkimams planuojame panašią pinigų sumą kaip ir 2009-ųjų rinkimams. Šiek tiek daugiau pinigų skirsime politinei reklamai, todėl biudžete numatyta šiek tiek daugiau. Jei antro Prezidento rinkimų turo nebus, vėl sutaupysime, tačiau išlaidas gali padidinti referendumas, kurio likimas kol kas lieka neaiškus“, – naujienų portalui LRT.lt sako Z. Vaigauskas.
VRK pirmininko žiniomis, Lietuva pinigų rinkimams, skaičiuojant vienam rinkėjui tenkančią sumą, išleidžia mažiau, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis.
Savo ruožtu D. Jakštienė pabrėžia, kad suplanuota 29,8 mln. litų suma nėra skirta tik rinkimų laikotarpio išlaidoms, už tuos pačius pinigus visus metus mokama už duomenų bazių sistemos palaikymą, ši suma skirta ir visiems organizaciniams bei parengiamiesiems darbams.
Daugiausia išleidžiama darbo užmokesčiui
Anot Z. Vaigausko, rinkimų komisijos narių darbo užmokesčiui išleidžiama daugiausia, taip pat nemažai atsieina įvairūs spaudiniai: balsavimo lapeliai, blankai, protokolai.
D. Jakštienės teigimu, apie 13 mln. litų skiriama apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui bei 4 mln. litų „Sodros“ mokesčiams. Maždaug 12 mln. litų tenka sumokėti už balsavimo lapelių, sąrašų, protokolų, rinkėjų kortelių ir kitų spaudinių spausdinimą.
Iki 2 mln. litų sumokama už kompiuterinių programinių sistemų palaikymą, lėšų taip pat skiriama kanceliarinėms prekėms įsigyti, transporto išlaidoms.
Labiausiai išlaidų Prezidento rinkimams dydis priklauso nuo kandidatų skaičiaus nulemtų spaustuvės išlaidų bei audito paslaugų kainos, pažymi D. Jakštienė. VRK pirmininko teigimu, tikimasi, kad ateityje vis mažės spausdinimo išlaidų, mat rinkimų procesas yra vis labiau kompiuterizuojamas.
LRT.lt primena, kad praėjusius Prezidento rinkimus Dalia Grybauskaitė laimėjo jau pirmame ture, tačiau dabartinės apklausos rodo, kad naujai kovai dėl prezidento posto prireiks dviejų rinkimų turų. Todėl priešingai nei 2009-aisiais galime ir nesutaupyti.
