Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet algos didės daugiau nei 8 procentais, o toks aukštas algų augimo tempas gali Lietuvoje padidinti bedarbių gretas. Kas Lietuvoje gauna didžiausias algas, o kurie sektoriai gyvena skurdžiausiai, plačiau siužete.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Prie Kauno įsikūrusiame fabrike daugiau nei 70 darbuotojų iš pluoštinių kanapių gamina maistą: aliejų, lukštentas sėklas, batonėlius. Verslas čia stengiasi savo darbuotojams mokėti didesnį atlyginimą nei siūlo rinka.
„Kadangi dirbame su automatizuotomis ir našiomis linijomis, vieną jų matote už mano nugaros, tai tikrai pas mus nedirba patys prasčiausi darbuotojai. Įmonės politika yra mokėti aukštesnę nei vidutinę regiono algą. Mano žiniomis, Kauno regione, apskrityje vidutinė alga 2200, mūsų vidutinė 2900 plius privatus sveikatos draudimas, papildomos poilsio dienos“, – prasitarė įmonės „Alive Europe“ vadovas Skirmantas Nikštelė.
99 procentus savo produkcijos fabrikas eksportuoja į užsienį, „liūto“ dalį sudaro Jungtinių Amerikos Valstijų rinka, dėl to verslas gali sau leisti peržiūrėti atlyginimus keletą kartų per metus.
„Mūsų sektoriuje, maisto pramonėje atlyginimų kilimas yra labai skausminga vieta, nes sektorius yra imlus darbo užmokesčiui. Mūsų įmonė jau ir nuo COVID–19 kėlė atlyginimus, o bekeldami atlyginimus porą metų dirbom nuostolingai, tik praeitais metais vėl grįžome į pelną“, – pasakojo S. Nikštelė.
Naujausi trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ šalyje padidėjo iki 1377 eurų „į rankas“, kas yra 125 eurais arba dešimtadaliu daugiau nei prieš metus.
„Ar tai yra pakankami pinigai žmogui? – Manau, kad ne“, – sakė moteris.
„Kaip Marijampolės miestui tai galbūt taip, šiaip pati esu dirbanti. Tiek, deja, neuždirbu, nors labai norėčiau“, – teigė mergina.
„Jeigu vienas žmogus gyveni, butą, mokesčius sudėjus, manau šiek tiek gal ir mažoka“, – kalbėjo vyras.
„Vienas asmuo kiek turėtų gauti per mėnesį? – Na, iki 2000“, – tikino moteris.
„Pusantro tikrai turėtų gauti, jeigu nori pasitaupyti, keliauti, o taip, kai viskas brangsta, tai gal „biškį“ ir daugiau galima gauti. 1700“, – manė pašnekovė.
„Kokius 1800 uždirbti norėčiau. Pavyktų ir pasitaupyti, ir tikrai pakeliauti, ir savo būstą įsigyti“, – pareiškė mergina.
Algos auga skirtingai
Atlyginimai auga ne vienodu tempu. Privačiame sektoriuje per metus algos vidutiniškai padidėjo beveik 9 proc., o viešajame daug sparčiau, maždaug 13 proc. per metus.
„Būtent pastarąjį ketvirtį daugiausiai tam įtakos turėjo viešojo sektoriaus, švietimo darbuotojų atlyginimai, kurie per ketvirtį padidėjo beveik 7 procentais. Būtent šis sprendimas, iš valstybės biudžeto mokami atlyginimai labai pakėlė ir šalies vidurkį“, – akcentavo situaciją „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Švietimo darbuotojų algos Lietuvoje kilo sparčiausiai: vidutiniškai beveik 18 proc. per metus. Tuo metu administracinėje, aptarnavimo veikloje, kur patenka valymo, apsaugos, agentūrų bei nuomos paslaugos, algos per metus pakilo beveik 2 procentais.
„Privataus sektoriaus įmonėse mes matome daug lėtesnį atlyginimų augimą. Pavyzdžiui, informacinių ryšių, technologijų, nekilnojamo turto operacijų, ten metinis augimas yra dvigubai lėtesnis nei viešajame sektoriuje. Siekia vos 7 procentus“, – sakė N. Mačiulis.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai šalyje vidutiniškai kils maždaug 8,5 proc., šiek tiek lėčiau nei šiemet. Pasak ekonomistų, toks pakankamai aukštas algų augimo tempas iš lėto virsta problema.
„Darbo užmokesčio fondas auga sparčiau negu ekonomika. Mes matom ir girdim iš verslo, kad pelningumo dalis yra mažėjanti. Tai tęstis labai ilgai negali“, – teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Profesijos, kuriose žmonės uždirba daugiausiai
Algos kitąmet vėl augs dėl suplanuoto minimalios algos didinimo, kuris pakels visų atlyginimų dydžius kitąmet. Viešojo sektoriaus atlyginimai, pagal suplanuotą biudžetą, taip pat kils.
„Įsisuka labai spartus darbo užmokesčio augimas, kuris kelia minimalų atlyginimą, bet kai kurioms privataus sektoriaus įmonėms gali būti per spartus ir vesti prie nedarbo lygio didėjimo, ką mes šiuo metu stebime rinkoje“, – komentavo „Swedbank“ ekonomistas.
Pasak Nerijaus Mačiulio, Lietuvai verta galvoti, kaip būtų galima sulėtinti minimalios algos augimą.
„Aliarmo skelbti pagrindo šiuo metu nematome, bet jeigu toliau taip sparčiai augtų darbo užmokestis Lietuvoje, Lietuvos pagaminamos produkcijos konkurencingumui rizikų kyla“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Didžiausiomis vidutinėms algomis gali džiaugtis informacijos ir ryšių sektorius, kuriame dirba informacinių technologijų specialistai. Ten vidutinė alga siekia beveik 2400 eurų „į rankas“. Po to rikiuojasi finansinė ir darbo veika, kur vidutinis Lietuvos gyventojas uždirba beveik 2200 eurų. Dar žemiau profesinės, mokslinės ir techninės veiklos atstovai, kitaip teisininkai, mokslininkai, architektai – vidutinė alga „į rankas“ siekia 1700 eurų.
Mažiausias vidutines algas gauna restoranų ir viešbučių darbuotojai: 1014 eurų „į rankas“. Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojų, nuomotojų algos siekia 1110 eurų po mokesčių.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
