Neseniai pasirodžius pranešimams, kad Ukrainoje sulaikytas Donatas Adomėnas gali būti samdomas žudikas, „Akistata“ pasidomėjo, kiek vertinama žmogaus gyvybė.
Eiliniai pašlemėkai Lietuvos kaimuose senukus ne kartą yra nužudę ir už kelis litus, dešros gabalą ar butelį degtinės. Samdomų žudikų užmokesčiai gerokai didesni, bet ne tiek, kiek kartais manome prisižiūrėję detektyvų.
Už žurnalistą – beveik milijonas litų
Bene pelningiausias žudikų iš Lietuvos uždarbis – 200 000 dolerių už žmogžudystę. Manoma, kad tiek buvo sumokėta už populiariausio to meto Rusijos televizijos žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudymą.
V. Listjevas trukdė Rusijos oligarchų patikėtiniams, nes mėgino nutraukti korupciją televizijos reklamos rinkoje. Jis buvo nušautas 1995 metų kovo 1-osios vakare savo namų laiptinėje. Iš karto buvo imtasi tyrimo, jį kontroliavo pats Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, tačiau nusikaltėlių išaiškinti taip ir nepavyko. Buvo įtariama, kad tai padarė kauniečiai Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė, ir Arikas Pastuškovas, pravarde Storas. Kaip ir priklauso pagal visas samdomo nužudymo taisykles, žudikai paleido ir kontrolinį šūvį, kuris nepalieka jokių vilčių išgyventi.
Šiandien ir pats R. Kuzminas jau negyvas (irgi nuo samdomo žudiko kulkos), o A. Pastuškovas areštuotas, tačiau įrodyti, kad jie šaudė Maskvoje – nepavyko. Iš pat pradžių tuometinis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius apgailestavo, kad šis tyrimas buvo paviešintas, ir abejojo, ar pavyks įrodyti, jog V. Listjevą nužudė kauniečiai.
Žudikų pėdsakai užsienyje
Užtat buvo nuteisti kiti lietuviai, kurie Maskvoje nužudė Vladimiro Žirinovskio padėjėją Genadijų Dzenį ir jo asmens sargybinį.
Šis nusikaltimas buvo įvykdytas 1997 metų sausio 17 dienos vidurdienį Maskvoje. Sprogimas nugriaudėjo prie Matulinskos gatvės 24-ojo namo, kuriame buvo įsikūrusi G. Dzenio vadovaujama firma. Lietaus vamzdyje įdėta bomba sprogo, kai G. Dzenis, lydimas dviejų asmens sargybinių, atvyko į biurą.
Šis nusikaltimas laikomas vienu įžūliausių, nes, be minėtosios ir keleto kitų firmų, tame pastate tada buvo įsikūręs ir vienas iš Maskvos milicijos skyrių bei karinis komisariatas.
G. Dzenis žuvo iškart. Vienas jį lydėjęs asmens sargybinis mirė tuoj po sprogimo, o kitas sužalotas pateko į ligoninę.
Bylą tyrę Rusijos teisėsaugininkai 2003 metų pabaigoje ją perdavė Lietuvos pareigūnams.
Šioje byloje nusikaltimo organizatoriais buvo laikomi buvęs Žemaitijos nusikalstamo pasaulio autoritetas Vincas Šilys bei sunkių nusikaltimų vykdytojas šiaulietis Artūras Kibildis. Pastarasis nuo nepagydomos ligos 2005-ųjų kovo pabaigoje mirė kalėjimo ligoninėje.
V. Šilys Šiaulių apygardos teisme buvo išteisintas dėl dviejų asmenų nužudymo organizavimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, sprogdinimo organizavimo ir tyčinio turto sugadinimo.
Rusijos pareigūnai mano, kad politiko padėjėjas G. Dzenis nužudytas dėl finansinių reikalų, nesutarimų tarp verslo partnerių ar konkurentų.
V. Šilį su Rusija siejo seni verslo ryšiai, padėję jam susikrauti kapitalą. Dar nuo 1990 metų tuomet Telšiuose gyvenęs V. Šilys palaikė glaudžius santykius su Rusijos nusikaltėliais.
Pačiam G. Dzeniui buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, inkriminuojami keli nusikaltimai, bet vėliau tyrimai nutraukti.
Teismuose buvo įrodyta, kad G. Dzenį nužudė Laisvūnas Jurys ir Alvydas Velička. L. Juriui teismas skyrė 15 metų, o A. Veličkai – 13 metų laisvės atėmimo. L. Juriui bausmė buvo sumažinta, nes jis padėjo išaiškinti nusikaltimą. L. Jurys skųsdamas nuosprendžius tvirtino, kad nusikaltimą jis padarė ne savo noru, o dėl to, kad A. Kibildis grasino, jog susidoros su jo šeima, jei šis nesusprogdins maskviečių.
Įtariama, kad A. Kibildis už šias žmogžudystes gavo 30 000 dolerių, dar 20 000 liko tarpininko kišenėje. Kaip dažnai būna, vykdytojams liko tik grašiai.
Samdomi žudikai iš Lietuvos yra palikę pėdsakų ir Taline. Už 4000 dolerių Žilvinas Gudonis trimis pistoleto šūviais į galvą nušovė laikraščių leidėją Vitalijų Chaitovą. Tai buvo padaryta 2001 metų kovo 10 dieną, kai leidėjas sėdo į automobilį. Ant užpakalinės sėdynės tuo metu sėdėjo ir septynmetis V. Chaitovo anūkas, tačiau žmogžudys jo nelietė. O štai verslininko namus saugojusį rotveilerį Ž. Gudonis nušovė už tą pačią kainą. Beje, prieš metus nežinomi nusikaltėliai šūviais į galvą buvo nužudę ir V. Chaitovo sūnų Marijaną, šiam sėdant į automobilį prie savo namų.
Šovė už „Žigulius“
Po nepriklausomybės atkūrimo pirmasis užsienyje veikęs samdomas žudikas iš Lietuvos buvo Juozas Maksimavičius. Bent jau mes apie jį daugiausia žinome. 1992-ųjų gruodžio 28-osios rytą šis kaunietis Karagandos srities Timertau mieste medžiokliniu šautuvu nušovė metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. Svičinskį. Už šią žmogžudystę J. Maksimavičiui ir jam talkinusiam R. Jurgelaičiui atsilyginta 2000 dolerių ir automobiliu – „Žiguliais“. Nusikaltėliai buvo išaiškinti ir teisiami Lietuvoje. Teismas J. Maksimavičiui skyrė mirties bausmę, vėliau prezidentas A. Brazauskas ją pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Šiuo metu J. Maksimavičius kali Lukiškėse.
Ten pat bausmę atlieka ir nepalyginamai aukštesnės kvalifikacijos „kileris“ – Valerijus Januškevičius. Banditų gaują jis sukūrė 1991 metais ir per 6 metus šie žmogžudžiai nušovė ar susprogdino 13 žmonių. Bent tiek pavyko įrodyti teisme. Kartu su V. Januškevičiumi iki gyvos galvos nuteistas ir Vladimiras Rafejenkovas.
Kitados kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus darė tik dėl pinigų. Jis apiplėšinėjo ir žudė savo surastas aukas, neatsisakydavo už pinigus „pašalinti“ ir užsakovų nurodytus asmenis, tarpusavyje konkuruojančius nusikaltėlių autoritetus, verslininkus. Už užsakymų įvykdymą V. Januškevičius dažniausiai prašydavo 10 000 dolerių.
Lietuviai patikimi
Bene pats garsiausias iš Lietuvos samdomų žudikų – Alvydas Juodris, pravarde Benas. Už žmogžudystes jis gaudavo nuo 5000 iki 30 000 dolerių. Kelių šalių policija šio samdomo žmogžudžio pėdomis ėjo 3 metus, kol 1998-ųjų rudenį pagaliau susekė, kad A. Juodrio žmona nuomoja butą Klaipėdoje. „Aro“ kovotojams apsupus namą, Benas ilgai atsišaudė, sužeidė vieną policininką, bet, matydamas, jog nepabėgs, nusišovė.
Į kapą jis nusinešė daug paslapčių. Manoma, kad A. Juodris galėjo nužudyti apie 50 žmonių. Lietuvoje Benas atlikdavo Klaipėdos nusikaltėlių autoriteto Sigito Gaidjurgio, Telšių mafijos vadų ir kitų užsakymus. Jis žinojo, kad anksčiau ar vėliau jo laukia liūdna pabaiga, todėl buvo itin atsargus. Niekas iš jo pažįstamų nežinojo nei kur Benas gyvena, nei kam ar su kuo dirba. Savo mobiliojo ryšio telefonu jis atsiliepdavo tik į gerų pažįstamų skambučius, dažnai nešiojo neperšaunamą liemenę, maskuodavosi perukais ir niekada nesiskirdavo su ginklu. Sklido gandai, kad Benas buvo mokęsis KGB karo mokykloje.
A. Juodriui nusišovus, jo bute rastas automatas su duslintuvu, daugybė šovinių, pistoletas ir įvairiausių maskuočių – barzdų, ūsų, akinių, kepurių, be to, įvairių pasų ir kitokių dokumentų. Vėliau jo sodyboje dar buvo rasta ginklų, sprogmenų, granatų, dujokaukių ir pan.
Užsakovas taip ir neišaiškintas
2003-iųjų gegužės 12 dieną Klaipėdoje buvo pasikėsinta nužudyti UAB „Ferteksos grupė“ generalinį direktorių Igorį Udovickį. Tuo metu 40 metų verslininkas buvo sužeistas į pilvą.
Įtarta, kad nusikaltimą užsakė vieni turtingiausių žmonių ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Žiniasklaidoje mirgėjo įtarimai, jog užsakovas galėjo būti Seimo narys Antanas Bosas, tačiau to niekas nepatvirtino, o už grotų atsidūrė tik nusikaltimo vykdytojai. Nusikaltimo iniciatoriumi vadintam Dainiui Jankui teismas skyrė 14 metų nelaisvės. Nusikaltimo vykdytojas Igoris Pancernas nelaisvėje turėtų praleisti 11 su puse metų, Aleksandrui Minakovui teismas skyrė 5, o Igoriui Belugubovui – 6 metus nelaisvės.
Išsiaiškinta, kad už I. Udovickio nužudymą buvo pažadėta 40 000 litų. Verslininkui išlikus gyvam, nusikaltėliams sumokėta apie 7000 litų.
Beje, po pasikėsinimo saugoti I. Udovickio pasamdytas Aleksandras Ž. po metų nusišovė. Tačiau teisėsaugininkai to fakto nesusiejo su verslininku.
Mėgėjai nepatikimi
Žudikai profesionalai savo nusikaltimus rengia labai kruopščiai, numato visas aplinkybes ir atsitraukimo kelius, renkasi patikimus ginklus. Išaiškinti tokias žmogžudystes teisėsaugininkams būna nepaprastai sunku.
Bet kai šių nusikaltimų imasi mėgėjai – tai ir rezultatai mėgėjiški. Mėgėjai Šiauliuose bandė nušauti Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetus Ramūną Stungurį ir Virgilijų Norkų. Jų nužudymą rengęs Mindaugas Gavorskas tam pasamdė panevėžietį Andrių Žukauską, už tai pažadėjo 8000 dolerių. Bet nevykėlis žudikas ne tik nenušovė „autoritetų“ – jam pačiam buvo peršautos kojos ir dar teko 12 metų sėsti už grotų. Tiek buvo skirta ir nužudymo organizatoriui M. Gavorskui.
O štai graudi istorija iš Palangos. A. Šupčinskio žmona Galina už 300 litų pasamdė brolius Andrių ir Viktorą Korobliovus, kad šie pagąsdintų jos vyrą, su kuriuo niekaip negalėjo pasidalyti turto.
Moteris apgirtusius brolius atvežė į Palangą prie buvusio sutuoktinio garažo ir parodė žmogų, kurį reikėjo sumušti. Girti Korobliovai lazdomis taip sudaužė Aleksandrą Šupčinskį, kad jis mirė užspringęs krauju. Nusikaltimo vykdytojai sulaukė griežtų bausmių. Andriui teismas skyrė 15 metų, o Viktorui, kuris nusikaltimo metu dar buvo nepilnametis, – 8 metus nelaisvės. Nusikaltimo užsakovė G. Šupčinskaja nuteista kalėti 8 metus.
Taigi galima daryti išvadą, kad žmogaus gyvybės kaina labai maža. Samdyti žudikai kruvino darbo imasi už visai nedidelius pinigus – vidutiniškai už 40 000 litų. Na o kaip matyti iš šių dienų istorijos, samdomo žudiko amžius labai neilgas: jis arba pats krenta nuo kito samdomo žudiko kulkos, arba papuola už grotų. Kito kelio nebūna.
Petras IVANAUSKAS
