Uniforma. Antpečiai. Žvaigždutės. Pulkininkai, generolai, admirolai. Mūsų sąmonėje tai nuo seno asocijuojasi su kariškiais ir kariuomene. Tačiau pulkininkų, generolų ir kitus laipsnius turinčių asmenų yra ne tik Lietuvos kariuomenėje. Generolai vadovauja VSD, FNTT, kai kurioms kitoms institucijoms. Tik ar visų šių vadovų pečius būtinai turi puošti žvaigždutės? Ir kas dar už jų slypi?
Lietuvos kariuomenėje nustatytas „generolų limitas“
„2012 m. krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys karininkai sudaro apie 28 proc. viso karinio personalo, puskarininkiai – apie 44 proc., kareiviai – apie 28 proc.“, – Balsas.lt informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), pabrėžusi, kad per 20 nepriklausomos valstybės ir kariuomenės gyvavimo metų „užaugo“ ir nauja karininkų karta.
KAM atstovų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį aukščiausius karinius laipsnius turinčių karių (generolų ir pulkininkų) daugėjo ir dėlto, kad Lietuvai įstojus į NATO ir ES, „atsirado būtinybė aukščiausiu kariniu lygmeniu atstovauti Lietuvai šiose struktūrose, tarptautiniuose štabuose, užsienio šalyse, todėl buvo įsteigta naujų aukštesnius karinius laipsnius atitinkančių pareigybių“.
„Pavyzdžiui, prieš 10 metų krašto apsaugos sistemoje buvo 2 generolai ir 18 pulkininkų. 2005 m., praėjus metams po to, kai Lietuva įstojo į NATO ir ES, mūsų šalyje buvo 7 generolai ir 24 pulkininkai. Šiuo metu Krašto apsaugos sistemoje tarnauja 8 generolai (vienas iš jų flotilės admirolas) ir 29 pulkininkai. 5 generolai tarnauja Lietuvoje, 3 atstovauja Lietuvai užsienyje“.
Tokius skaičius pateikusių KAM atstovų teigimu, Lietuvos kariuomenėje tikrai neatsitiks taip, kad bent jau teoriškai vienam karininkui teks vienas pavaldinys – eilinis kareivis. Dar daugiau. Aukštus laipsnius turinčių kariškių gretos Lietuvoje artimiausiu metu augs menkai.
„Planuojama, kad 2018 m. profesinėje karo tarnyboje karininkai sudarys 24 proc., o puskarininkių ir kareivių bus po 38 proc. 2012–2018 m. maksimalus generolų skaičius gali būti 9, pulkininkų – 30. Tai reiškia, kad iki pat 2018 m. generolų ir pulkininkų skaičius nedidės“, – teigia KAM atstovai.
Kur tarnauja Lietuvos generolai?
Balsas.lt prašymu KAM pateikė mūsų šalies generolų, tarnaujančių Lietuvoje ir užsienyje, sąrašą.
Generolai, tarnaujantys Lietuvoje
Generolas leitenantas Arvydas Pocius, Lietuvos kariuomenės vadas.
Brigados generolas Almantas Leika, Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius (ši pareigybė buvo įsteigta vietoj ankstesnės Generalinio štabo viršininko, štabą integravus į ministeriją).
Generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, Sausumos pajėgų vadas.
Generolas majoras Edvardas Mažeikis, Karinių oro pajėgų vadas.
Flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, Karinių jūrų pajėgų vadas.
Generolai, tarnaujantys užsienyje
Generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Lietuvos Respublikos Karinis atstovas prie NATO Briuselyje.
Brigados generolas Algis Vaičeliūnas, Nacionalinis karinis atstovas NATO Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (angl. SHAPE) Monse.
Brigados generolas Gintautas Zenkevičius, deleguotas į NATO pareigas Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje Monse.
Bet į KAM pateiktą sąrašą įtraukti tikrai ne visi, į kuriuos Lietuvoje derėtų kreiptis „generole“. Nors kiti su kariuomene neturi nieko bendro. Tad kiek dar generolų yra Lietuvoje? Ir ką jie veikia?
Kaip ir už ką įsegama nauja žvaigždutė?
„2012 m. sausio 1 d. iš viso vidaus tarnybos sistemoje tarnavo per 18 tūkst. pareigūnų. Iš jų vienas turėjo generalinio komisaro (aukščiausias policijos pareigūnų laipsnis – red. past.) ir penki vidaus tarnybos generolo laipsnius (aukščiausias vidaus tarnybos pareigūnų laipsnis – red. past.). Šiuo metu tarnauja 4 pareigūnai, turintys vidaus tarnybos generolo laipsnius“, – Balsas.lt informavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento Vidaus tarnybos valdymo skyriaus patarėja Inga Prialgauskienė.
VRM nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 11 dalį yra nustatyta, jog „vidaus tarnybos generolo laipsnis gali būti suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT – red. past.), Viešojo saugumo tarnybos (VST – red. past.) vadu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD – red. past.), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT – red. past.) ar Vadovybės apsaugos departamento (VAD – red. past.) direktoriumi ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.“
Minėtame įstatyme taip pat numatoma, kad „už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau už nustatytą terminą arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) laipsnis suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą“.
VRM taip pat pabrėžė, kad vidaus tarnybos laipsniai yra nekariniai laipsniai.
Generolas generolui nelygu
Taigi, generolų sąrašą galime papildyti pastaruoju metu itin dažnai linksniuojamomis ir rečiau minimomis pavardėmis.
Vidaus tarnybos generolo laipsnį žyminčios žvaigždutės puošia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Remigijaus Baniulio, VSAT vado Vainiaus Butino antpečius. Vidaus tarnybos generolo laipsnį turi ir Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktorius Raimundas Kairys. Galima būtų ginčytis, kad tai ne kariuomenė, bet šios institucijos tikrai susijusios su mūsų visų saugumo užtikrinimu. Kaip ir policija.
VST vado Sergejaus Madalovo, taip pat vidaus tarnybos generolo, biografija įspūdinga: jis nuėjo visą kelią nuo būrio iki brigados vado ir nuo leitenanto iki pulkininko ir generolo.
Toliau – jau įdomiau.
VSD generaliniam direktoriui Gediminui Grinai saugumo generolo laipsnis buvo suteiktas po to, kai 2010 m. balandį jis buvo paskirtas į dabartinį postą. Tiesa, G. Grina – kariškis, prieš tai jis buvo užsitarnavęs Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto laipsnį.
Kitas klausimas – ar saugumo vadovui apsikritai reikia „žvaigždučių“? Juo labiau prisiminus, kad buvęs VSD generalinis direktorius, buvęs VSAT vadas, Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Jurgelis – taip pat saugumo generolas. Šis laipsnis jam suteiktas 1996 m., nors iki pat 1990 m. jokie saitai su armija ar kokia nors kita įstaiga, kurią sąlygiškai galėtume pavadinti „neciviline struktūra“, jo nesiejo (1967-1975 m. jis dirbo matematikos mokytoju vienoje vidurinėje mokykloje, 1975-1990 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis darbuotojas – red. past.).
Jurgis Jurgelis (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Atleistojo FNTT generalinio direktoriaus Vitalijaus Gailiaus pečius prieš kiek daugiau nei pusmetį taip pat papuošė generolo antpečiai. Jis – teisininkas. Baigęs M. Romerio universitetą, dirbo įvairiose policijos struktūrose, prieš ateidamas vadovauti FNTT buvo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju.
Neatmestina, kad neilgai trukus generolo laipsnis bus suteiktas ir paskirtajam FNTT vadovui Kęstučiui Jucevičiui, kuris kol kas yra vidaus tarnybos pulkininkas – su sąlyga, kad išliks poste ilgiau negu pusmetį. Ar kam nors kitam, kas užims šį postą.
Kažkaip keista, bet tokių aukštų laipsnių, atrodo, neturi Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius, nors pastarojo „darbo drabužiai“ – tikrų tikriausia uniforma. Atrodo, kad „žvaigždutės“ nepuošia ir STT direktoriaus Žimanto Pacevičiaus bei tik šių metų sausį praeigas pradėjusios eiti Kalėjimų departamento direktoriaus Artūro Norkevičiaus pečių.
Tačiau tai visai nereiškia, kad kokių nors „regalijų“ jie ar dar kas nors kitas neturi, nes anot Valstybės tarnybos departamento prie VRM Vidaus administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Deveikytės, „krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos statutiniai valstybės tarnautojai bei Užsienio reikalų ministerijos diplomatai, kurių duomenys kaupiami Valstybės tarnautojų registre, turi tarnybinius rangus/laipsnius arba diplomatinius rangus“.
Laipsnis papildomų pinigų neprideda?
„Profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo karinio laipsnio ir ištarnautų metų skaičiaus. Pavyzdžiui, kariui, turinčiam brigados generolo laipsnį, pirmaisiais tarnybos metais taikomas 13,8 tarnybinio atlyginio koeficientas, pulkininkui – 12,4“, – informavo KAM.
Šios ministerijos atstovų teigimu, vadams gali būti mokami priedai. Tačiau jie „priklauso būtent nuo einamų pareigų, o ne nuo karinio laipsnio, aukštą karininko laipsnį turintis karys automatiškai tokio priedo negauna“.
„Nuo kario gauto tarnybinio atlyginimo dydžio bei ištarnautų metų skaičiaus priklauso ir jo valstybinės pensijos dydis“, – pridūrė KAM atstovai.
Priedai valstybės tarnautojams mokami už tarnybos stažą, kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, diplomatinį ar tarnybinį rangą. Jiems taip pat mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. O turinčiam laipsnį vidaus tarnybos sistemos pareigūnui mokamas pareiginės algos priedas ir už jį.
„Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokami priedai už laipsnį, kvalifikacinę kategoriją ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 2012 m. pulkininko ir vyriausiojo komisaro priedas už laipsnį neatskaičius mokesčių yra 405 Lt per mėnesį, o generolo ir generalinio komisaro – 450 Lt per mėnesį“, – patikslino VRM Protokolo ir viešųjų ryšių skyrius.
Kokio dydžio atlyginimą gauna šie pareigūnai – pasiskaičiuokite patys. tai nesunku: reikia jau minėtą koeficientą dauginti iš bazinio atlyginimo dydžio, kuris iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 450 Lt. Ir prie jo pridėti priedus. Bet jeigu brigados generolo koeficientas, kaip nurodė KAM, yra 13,8, tai departamento prie ministerijos vadovo, kurio kategorija yra, pavyzdžiui, 17-18, pareiginės algos koeficientas iki 2012 m. gruodžio 31d. yra 8,69-9,35. Net nežinant, kokie koeficientai taikomi vidaus tarnybos pareigūnams, negalima atmesti, jog tai gali būti viena iš priežasčių „puoštis“ antpečiais.
Šįkart galime pamiršti, kad negražu skaičiuoti svetimus pinigus, nes juos mokame mes, mokesčių mokėtojai. Keisčiausia, kad laipsnis ir tarnybinis rangas, atrodo, suteikia teisę tam tikrą atlygio dalį gauti „dukart už tą patį“.
Tiesa, paklaustas, ar tikrai šiuo atveju dalis priedų nėra „dvigubi“, Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius Balsas.lt tikino, jog taip nėra, nes „valstybės tarnautojai gauna priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kvalifikacinę klasę, o statutiniai valstybės tarnautojai – už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį arba tarnybinį rangą“.
Tačiau buvęs vienos iš VSD valdybų vadovas (pavardė redakcijai žinoma), paklaustas, ar „už antpečius“ papildomai prie kitų pagal valstybės tarnybos įstatymą mokamų priedų ir priemokų mokamas priedas „už laipsnį“, atsakė tiesiai: „Taip“.
Ir kaip čia ištverti nepaklausus, ar kelerius metus griežtai taupanti vyriausybė, kuri prieš kelis mėnesius mėgindama subalansuoti šių metų biudžetą spaudė visus ir „per visur“, pamiršo šį rezervą?
Kita vertus, gal iš esmės ne visoms minėtoms struktūroms turi vadovauti generolai? Apie tai – kitoje straipsnio dalyje.
