Žemės sklypų Biržų rajone prisipirkusios bendrovės „Resource develoupment group“ ir „Baltijos žemė“ Biržų rajone, kurio didžioji dalis yra karsto zonoje, sumanė statyti kiaulių kompleksą ir prašo rajono mero pasiūlyti dar tūkstantį hektarų žemės, kurią galėtų paversti kiaulininkystės zona.
Žemvaldžiai jau turi nusipirkę du sklypus Širvenos seniūnijos Nausėdžių kaime. Jų rankose yra 38 hektarai žemės Vabalninko seniūnijos Natiškių teritorijoje. Žemės supirkinėtojai įkėlė koją į Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Kuokaviečių kaimą, rašo „Respublika“.
Tačiau šie sklypeliai tik darbo pradžia. „Prašytume, esant palankiampožiūriui, pasiūlyti perspektyvesnes sklypų vietas iki tūkstančio hektarų, kuriuos galėtume nuomoti ar išpirkti“, - raštu paprašė Biržų mero Regimanto Ramono.
Jei su mero pagalba kiaulininkams pavyks užimti net tūkstantį hektarų žemės, rajono žmonėms teks gyventi kiaulių kaimynystėje ir kęsti jų mėšlo tvaiką arba pasislinkti. Tačiau slinktis nėra kur – kaimynystėje esančiuose Pasvalio ir Pakruojo rajonuose jau viešpatauja kiaulės.
Komplekso statytojai tvirtina ketinantys kurti modernų kiaulių auginimo kompleksą, pritaikyti jame naujausias gyvulių auginimo, penėjimo, laikymo technologijas.
Biržų rajono gyventojai gundomi nesipriešinti, mat įkurtas kompleksasduotų naudos - teiktų mėšlą ir srutas ūkininkams, pildytų savivaldybėsbiudžetą, o kaimuose esą atsirastų daugybė darbų vietų ir net pagerėtų aplinkosauginė infrastruktūra.
Bendrovės „Resource develoupment group“ vystymo direktorius, buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Paviržis kalbėdamas su „Respublika“ patikslino, kad Biržų krašte nupirktų sklypų yra per mažai, nes komplekso sanitarinės zonos turi būti platesnės, todėl ieškoma didesnių teritorijų, kur arti nėra gyventojų. G. Paviržis tvirtino, kad svarbiausia, jog būsimajame komplekse būtų auginamos lietuviškos, o ne daniškos ar norvegiškos kiaulės.
Biržų rajono meras R. Ramonas sakė, kad komplekso statytojai neatskleidžia, kiek iš viso kiaulių bus auginama, todėl šią savaitę rajono savivaldybėje numatyta surengti diskusiją su seniūnais, bendruomenių pirmininkais, aplinkosaugininkais ir statytojais ir išgirsti žmonių nuomonę.
„Mūsų rajone esanti skerdykla „Agaras“ dirba ne visu pajėgumu, kiaulienos trūksta, todėl kategoriškai priešintis komplekso atsiradimuinegaliu. Diskutuosime, o galutinį sprendimą priims rajono taryba“, - sakė meras.
Biržų regioninio parko apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas, aplinkosaugininkas Benjaminas Dagys įsitikinęs, kad aktyvaus karstozonoje kiaulininkystės kompleksų negali būti. Nemunėlio Radviliškioseniūnijos Kuokaviečių kaimas yra prie Nemunėlio upės. Vienas kiaulių kompleksas prie Nemunėlio pastatytas dar sovietmečiu. Dėl taršos aplinkosaugininkams rūpesčių yra buvę užtektinai. Pažadus ūkininkus šelpti mėšlu ir srutomis aplinkosaugininkas vertina kritiškai, mat ir savų srutų ūkininkai neturi kur dėti.
„Statybų uždrausti negalima, tačiau karsto zonoje aplinkosauginiai reikalavimai yra nepalyginti griežtesni“, - sakė B. Dagys.
Komentaras
Valdemaras Jakštas
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius
Jeigu yra auginama 900 ir daugiau paršavedžių ar 3000 ir daugiau kiaulių, privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Savo išvadas privalo pateikti aplinkosaugininkai, savivaldybės ir apskrities specialistai.
Kadangi planuojama kurtis karsto zonoje, bus privalomos ir geologų išvados, ar gali šiame regione toks kompleksas būti. Verslininkai privalo informuoti visuomenę, o gyventojai pateikti argumentuotus pasiūlymus, kodėl jie priešinasi tokio komplekso statybai. Šiuo atveju neužteks pasakyti, kad bijoma smarvės. Be to, ir statytojai privalo aiškiai pasakyti, kiek augins kiaulių, kiek susidarys srutų ir kur jos bus išlaistomos. Labai abejoju, kad komplekse bus sukurta daug darbo vietų. Šėrikams su karučiais ir šakėmis moderniuose kompleksuose nėra kas veikti. Čia bus reikalingi kvalifikuoti inžinieriai ir kompiuterininkai, tačiau ir jų reikės nedaug, nes visi procesai būna automatizuoti.
Genė Silickienė
