„Obelys, vyšnios, braškės ir kitos uoginės kultūros, kurios dabar žydi arba žydės tuoj pat, jos gali nukentėti. Taip pat įvairūs dekoratyviai augalai, kurie auga šiltesniame klimate ir prie mūsų orų nėra taip stipriai prisitaikę, tai jie irgi gali apšalti.
Žmonės, kurie augina dekoratyvinius augalus gali patirti nemažai žalos, nes sniegas nulankstė krūmų ir mažesnių medelių šakas. Želdiniai, kurie buvo susodinti dekoratyviniu principu – tai dabar juos teks iš naujo genėti, nes šakos nulinko iki pat žemės ir užgožia kitus mažesnius augalus.
Pas mus aplink Kauną jau abrikosai, slyvos, persikai peržydėjo ir jie jau užmezgę vaisius. Bet dabar obelų, vyšnių žydėjimo pradžia, tai gali būti, kad uogų bus kur kas mažiau“, – sakė A. Balsevičius.
Artimiausių dienų naktimis sinoptikai prognozuoja šalnas dirvos paviršiuje nuo 0–5 laipsnių šalčio. VDU ekspertas mano, kad augalai ir jų žiedai, kurie yra dirvos paviršiuje, gali ir nušalti.
„Tokia tikimybė tikrai yra. Pamenu ir praėjusius metus, kai buvo sulapoję augalai, bet visiškai nušalo riešutmedžių, šilkmedžių lapai ir aktinidijos.
Toks variantas gali būti ir šiemet. Todėl vaisinių įprastų ir egzotiškesnių kultūrų derlių ne kiekvienais metais turime.
Įprastai, kai žiedas nušąla, tai vaisiaus ar uogos jis nebeužmezga. Tačiau, jei nušąla lapai ar pumpurai – tai augalas yra toks organizmas, kuris turi, taip vadinamus, miegančiuosius pumpurus, kurie vėliau susprogsta ir medžiai bei krūmai sulapoja.
Mūsų pievų ir pelkių augalija yra prisitaikiusi prie tokių stiprių orų svyravimų, todėl jiems tai didelės įtakos neturėtų padaryti“, – kalbėjo A. Balsevičius.
Kaip apsaugoti augalus?
Pasak eksperto, užklupus orų permainoms žmonės gali apsaugoti kai kuriuos savo augalus.
„Jei augalai yra maži arba tokio dydžio, kad jos įmanoma apdengti, jei tai nėra didelis kiekis, vienas ar keli krūmai, ar braškės, tai juos galima tiesiog apdengti agroplėvele. Tai turėtų pagelbėti.
Jei tai dideli medžiai kaip riešutmedžiai ar šilkmedžiai – tai čia jau nieko nepadarysi“, – perspėjo A. Balsevičius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas ramina, kad ankstesniais metais yra buvęs ir didesnis šaltis panašiu metu.
„Kol kas minusinė temperatūra nebuvo labai žema ir didelio minusio neturėjome, nepaisant to, kad mes turėjome sniego. Mes kol kas neturėjome žemesnės temperatūros nei 1 laipsnis šalčio.
Tikrai yra buvę panašiu laikotarpiu, kai temperatūra buvo kur kas žemesnė – oro temperatūra svyravo apie 4-5 laipsnius šalčio“, – sakė klimatologas.
Kas laukia šią savaitę?
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienio dieną daugelyje rajonų protarpiais krituliai, daugiausia lietus. Vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos.
Gegužės 14-os dieną kai kur, daugiausia vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį 1–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 0–5 laipsniai šalčio, dieną 8–13 laipsnių.
Penktadienio dieną kai kur trumpai palis. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 0–5 laipsniai šalčio, dieną 10–15 laipsnių.
Šeštadienio dieną daugelyje rajonų trumpai palis. Pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai dieną daug kur gūsiai sieks 15–19 m/s. Temperatūra naktį 3–8 laipsniai šilumos, o šeštadienio dieną 11–16 laipsnių.
Gegužės 17-os dieną daug kur palis. Vėjas pietvakarių, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 4–9 laipsniai šilumos, o sekmadienio dieną 13–17, šiaurės vakariniuose rajonuose kai kur 10–12 laipsnių.
