Pensininkės kankiniais paversti keturkojai sulaukė išvaduotojų. Panevėžio apylinkės teismas pagreitinta tvarka išnagrinėjęs patenkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą leisti konfiskuoti iš ramygalietės 73-ejų Ksaveros Valikonienės neprižiūrimus ir klaikiomis sąlygomis laikomus šunis bei kates.
Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorės Brigitos Kymantaitės teigimu, iš pensininkės paimtais gyvūnais toliau rūpinsis tarnyba. Jie bus stebimi veterinarų.
Globėjų rankose kol kas tėra viena iš K.Valikonienės apšnerkštos sodybos nelaukiant teismo sprendimo paimta katytė.
B. Kymantaitė įtarė, kad ji gali būti akla.
Apžiūrėjus veterinarams paaiškėjo, kad apleistas gyvūnėlis serga sunkiu kvėpavimo takų uždegimu, jos akys traiškanotos, tačiau regėjimas nepažeistas.
„Katytė labai apleista, išsekusi, netekusi skysčių. Jai leidžiami antibiotikai, turėtų išgyti“, – teigė B.Kymantaitė.
K.Valikonienės sodyboje Ramygaloje apsilankę gyvūnų globėjai bei Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Laimutė Šomkienė aptiko kraupiomis sąlygomis laikomą būrį keturkojų – per dvidešimt šunų ir keletą kačių.
Keletą šunų pensininkė laikė pririšusi prie tokių trumpų grandinių kieme, kad gyvūnėliai tegalėjo stovėti arba atsigulti.
Vieniems K.Valikonienė vietą buvo suradusi prie sušalusios mėšlo krūvos, kitus įkalinusi tvarte, kurio prišalusių durų nė pati nepajėgė atidaryti, dar keletas keturkojų amsėjo prie suklypusių lentų pašiūrės, matyt, turėjusios atstoti jiems būdą. Nė prie vieno gyvulėlio nebuvo matyti indų ėdalui.
Dar klaikesnį vaizdą tikrintojos išvydo įkalbėjusios K.Valikonienę atrakinti trobos duris. Joje tarp sluoksnio išmatų gyveno krūva šunų ir kačių. B.Kymantaitei ir L.Šomkienei nekilo abejonių, kad perkarę, išsekę keturkojai seniai nešerti ir negirdyti. Kai kurie šokinėjo ant langų ir laižė nuo stiklo šerkšną.
Pasipiktinusi tikrintojų dėmesiu, pensininkė aiškino gyvūnus tinkamai prižiūrinti, nes šie – jos pragyvenimo šaltinis.
Gyvūnų globėjai ir veterinarijos specialistei K.Valikonienė aiškino, jog iš jos šunis superka jaunuolis, neva vežantis juos į Prancūziją.
Apie klaikiomis sąlygomis laikomus pensininkės augintinius žinojo ir Ramygalos seniūnas.
Tačiau valstybės tarnautojas apie tai nesiteikė pranešti už gyvūnų priežiūrą atsakingoms institucijoms.
Apie keturkojų kančias šios sužinojo, kai „Pifo“ tarnybai laišką atsiuntė ramygalietės kaimynai, prie laiško pridėję ir kelias nuotraukas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
