Tačiau daug kam akivaizdu, kad įvedus minėtą mokestį bus žengtas pirmas žingsnis visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo link. Ekspertai mano, kad savininkai naują mokestį permes nuomotojams.
Gelbėja nuo skurdo
Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatyta antrą ir paskesnius gyvenamuosius būstus apmokestinti 0,3 proc. tarifu. Pristatant visą paketą paaiškinta, kad pagrindinis šio mokesčio tikslas – išvengti NT rinkos perkaitimo ir burbulų formavimosi. Šį mokestį ketinama rinkti ne į savivaldybių, kaip būna įprastai, bet į valstybės biudžetą ir skirti socialinėms reikmėms.
Ekspertai numatomam naujam NT mokesčiui pažėrė nemažai kritikos. Aišku, jis sujaudino ir nemažą dalį gyventojų. Vieni antrąjį, o gal ir daugiau būstų nuomoja bei taip papildomai užsidirba, tiesa, dažniausiai išvengdami mokesčių. Kitiems kokia palaikė sodyba su žemės sklypu padeda išauginti vaikus ar net gelbėja nuo socialinio užribio. Tačiau ir vieni, ir kiti antro būsto savininkai vadinami prabangos turėtojais.
„Nežinau, kas ir kaip pučia nekilnojamojo turto burbulus, bet mūsų šeimą antras būstas – tėvų palikta sodyba kaime – sulaiko nuo emigracijos ir gelbėja nuo visiško skurdo. Čia prisiauginame bulvių, daržovių, vaisių, kitaip iš savo atlyginimų neišgyventume. Panašiai verčiasi ir mūsų pažįstamos šeimos“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo mieste nuosavame nedideliame bute gyvenanti pusamžė pora, nenorinti skelbti savo pavardės.
Sutuoktiniai viliasi, kad naujasis mokestis bus labiau simbolinis ir sodybos neprivers atsisakyti, tačiau nerimo kirminas jau įsismelkė į širdį. Šeima svarsto, kad NT mokestis tik iš pradžių bus nedidelis, o vėliau gali imti augti kaip ant mielių.
„Manau, kad žmonės, sakantys, jog antras būstas – prabanga, nenutuokia, kaip dauguma mūsų gyvena. Gal jie lygina su savo prabangiais butais ir prašmatniais namais ant ežerų pakrančių? Lietuvoje dabar geriausia gyventi pašalpininkams, kurie jau nieko nebenori daryti, ir turčiams, kurių valdžia bijo ir kuriems tarnauja. Akivaizdu, kad kailis diriamas nuo tų, kurie daug pluša, kad kaip nors išgyventų“, – liūdesio neslėpė vyras.
Sodybos – tik turtingiesiems
Seimo narė Aušra Maldeikienė verkšlenimus dėl apmokestinamo nepagrindinio gyvenamojo būsto pavadino nesąžiningos visuomenės klyksmu, esą jie bus skriaudžiami kažkokiais mokesčiais.
„Vieną kartą Lietuvoje reikėtų nustoti išradinėti ekonomikos dėsnius. Skandinavai sako, kad tik turtingas žmogus gali sau leisti turėti sodybą. Jeigu sodybos negali išlaikyti, tegu parduoda už realią kainą. Kiek pas mus jaunų šeimų, neturinčių, kur gyventi?! Kiekvienam verta apsispręsti, kas jam svarbiau: turėti du būstus ar savo vaikams mokytoją ir gydytoją, gaunančius normalią algą? Vieni gali sau leisti turėti du ar tris namus, o kiti vos išgyvena, nes moko pirmojo, kuris nenori mokėti mokesčių, vaikus. Ar tai adekvatu? Manau, kad ne“, – sakė ji.
Anot parlamentarės, Vyriausybė, žadėdama apmokestinti antrą ir paskesnius būstus, siūlo tik pusinį variantą. Ji įsitikinusi, kad laikas ir Lietuvoje, kaip visose kitose valstybėse, įvesti visuotinį NT mokestį.
„Jeigu turi nekilnojamojo turto, brangiau kainuoji valstybei. Juk prie namų reikia tvarkyti gatvę ir pan. Kita vertus, mes jau nebeturime, iš ko išlaikyti valstybės. Reikia kažkaip surinkti biudžetą ir išlaikyti viešąjį sektorių, juk viskas – iš vienos kišenės. Mokyklose, universitetuose, ligoninėse dauguma darbuotojų, kuriems arti 60 metų. Kas bus po 10 metų?“ – klausė A.Maldeikienė.
Seimo narė mano, kad NT visuotinai apmokestinti neturėtų būti kliūtis ir dejonės dėl vargstančių pensininkų. „Jeigu pensininkas negali mokėti, gal jis gali susitarti su valstybe, kad jai paliks būstą, o valstybė iš jo neims mokesčių. Arba tą mokestį sumokės paveldėtojai, kai paveldės būstą“, – išeitį siūlė A.Maldeikienė.
Kam atiteks mokestis?
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, sociologas Romas Lazutka, pristatytą reformą įvardijęs kaip labiau orientuotą į verslą ir naudingesnę turtuoliams, sakė, kad įvertinti, kaip NT mokestis atsilieps įvairioms visuomenės grupėms, sudėtinga, nes apie tai pateikta labai mažai informacijos.
„Apie šį mokestį leptelėta vos pora sakinių – kaip šakėmis ant vandens. Nepaskelbta jokių duomenų, kaip nekilnojamasis turtas pasiskirstęs tarp atskirų grupių, kas kiek jo turi. Pateikta tik apibendrinta informacija. Jeigu valdžia planuojama įvesti tokį mokestį, turėjo pateikti aiškų vaizdą, tada būtų rimta kalba“, – detalios informacijos pristigo jis.
R.Lazutkai nerimtai atrodo argumentas, esą tokio mokesčio reikia NT burbului suvaldyti. Ši rinka perkaista tik didmiesčiuose ir kurortuose, o dėl kokios karštinės gąsčioti gyvenantiesiems Rokiškyje ar Raseiniuose? Nebent dėl dar didesnės emigracijos.
Akivaizdu, kad plečiant NT apmokestinimo bazę artėjama prie visuotinio NT mokesčio. Tačiau, anot žinomo ekonomisto, kalbant apie NT mokestį reikia pabrėžti, kokia yra jo paskirtis.
„Sakoma, kad bus didinamos algos gydytojams ar mokytojams ir tam esą reikia nekilnojamojo turto mokesčio. Bet tai – ne centrinės valdžios, o vietinis mokestis. Įprastai jis sudaro pajamas, kurias savivaldybė skiria infrastruktūrai – gatvėms, šaligatviams, žolynams ir pan. – tvarkyti. Galima sakyti, kad vietos bendruomenės susideda aplink daugiabutį esančiai teritorijai prižiūrėti. Jeigu taip svarstytų ir žmonės žinotų, kam jie moka, būtų aiškiau ir suprantamiau. Be to, vietos valdžia galėtų spręsti, kam mokestį sumažinti ar atidėti“, – aiškino R.Lazutka.
Kentės nuomotojai
Ekonomistė ir konsultantė Rūta Vainienė NT apmokestinimą vertina skeptiškai.
„Jis nėra ekonomiškai pagrįstas. Gyventojas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, sumokas visus įmanomus mokesčius – gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir visus kitus. Kokia ekonominė logika, kad vėliau turi mokėti dar vieną? Jos nėra“, – teigė ji ir pridūrė mananti, kad dažnu atveju naujasis mokestis labiau kirs ne per NT savininkų, o per nuomotojų kišenę.
Anot R.Vainienės, išnuomotų būstų savininkai greičiausiai didins nuomos kainas ir šį mokestį permes studentams, jaunoms šeimoms ir kt.
„Ar yra geresnių nekilnojamojo turto apmokestinimo modelių? Manau, kad šiuo atveju nėra gerų būdų – administravimas kainuoja brangiai, o naudos mažai. Ketinama surinkti 11 mln. eurų, tai –katino ašaros“, – palygino R.Vainienė.
Ekonomistė neabejoja, kad sumanūs ir lankstūs lietuviai bandys ieškoti būdų, kaip išvengti šio mokesčio, ir dažnu atveju jų ras. „Dovanos vaikams ar tėvams ir apeis įstatymą. Mokestis įvestas bus, bet pinigų į biudžetą nepateks“, – prognozavo R.Vainienė.
Skurdinimo sistema
Sprendimų dėl mokesčių reformos laukęs matematikas, ekspertas Kęstutis Urba sakė, kad Vyriausybei ir valdančiajai daugumai Seime ji bus lyg lakmuso popierėlis, nusakantis, kokios jie laikosi politinės krypties – centro kairės ar centro dešinės.
„Vienas dalykas, jeigu bus įvesti didelio tarifo mokesčiai turčiams, ir visai kitas – jeigu tas progresyvumas bus taikomas tik apačioms. Problema ta, kad dauguma seimūnų yra ištikimi verslininkams, kurie nuolatos verkšlena, jog dėl mokesčių bankrutuos ar turės išregistruoti savo verslą iš Lietuvos.
Tai įprasta jų dainelė, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad nekilnojamojo turto mokestis nėra labai reikšmingas, daug svarbesnis bendras principas – deramas progresinis turčių apmokestinimas. – Turėtų būti aiškiai apsvarstytas įmonių pelningumas ir pajamingumas, tikroji jų padėtis. Yra pažangių idėjų, kad reikėtų pažaboti prekybininkus, nes prekybos tinklų oligopolija plėšte plėšia žmones. Kiek tik valdžia suteikia lengvatų, tiek prekybininkai pakelia kainas – sukurta sistema, kurią galima vadinti didžiosios visuomenės dalies skurdinimo mechanizmu.“
Išliks progresyvumas
Įvedus antram ir kitiems gyvenamiesiems būstams 0,3 proc. tarifo mokestį, bus išlaikytas jau taikomas NT apmokestinimo sistemos progresyvumas nuo 220 tūkst. eurų. Ir toliau 0,5 proc. tarifas bus taikomas NT vertei, kuri viršija 220 tūkst. eurų, 1 proc. – viršijančiai 300 tūkst., o 2 proc. – didesnei nei 500 tūkst. eurų.
Naujo NT mokesčio nereikės mokėti žmonėms, turintiems vienintelį būstą, sodo namelį ir, pavyzdžiui, garažą, jeigu visų šių objektų vertė neviršija 220 tūkst. eurų.
Palies nedaugelį
Saulius Gegieckas, Pakruojo rajono meras
Jeigu apmokestintų pagrindinį gyvenamąjį būstą, būtų nesąžininga. Logiška taikyti mokestį antram ar trečiam būstui. Manau, kad toks mokestis paliestų nedaug mūsų rajono gyventojų. Be to, kam reikės, susitvarkys paveldėjimus ir pan.
Tiesa, rajone yra nemažai tuščių sodybų, kurių ir už kelis tūkstančius eurų niekas neperka. Vasaroti sodybas yra susipirkę panevėžiečiai, šiauliečiai. Yra ir tokių, kur gimtųjų sodybų neapleidžia paveldėtojai.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas
Valdžiai nepakanka drąsos įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, todėl jo link einama mažais žingsneliais, tiksliau – prabėgomis. Tačiau vengiama pažvelgti į kitą pusę – valstybės ir savivaldybių valdomą nekilnojamąjį turtą, iš kurio irgi galima gauti pajamų. Jeigu jis būtų apmokestintas, paaiškėtų, kiek daug nenaudojamo ir apleisto jo yra. Tai būtų paskata tokį turtą išnuomoti ar parduoti ir gauti papildomų pajamų.
Dabar numatyta, kad naują 0,3 procento nekilnojamojo turto mokestį turėtų mokėti apie 220 tūkst. žmonių, žadama į biudžetą surinkti apie 11 mln. eurų lėšų. Manau, kad tikrieji skaičiai bus mažesni. Jeigu valstybė rinkai pasiūlytų sau priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio ypač nemažai regionuose, gautų daugiau naudos, nei siūloma šiuo projektu.
Kalbant apie nekilnojamojo mokesčio įtaką regionams, jis neturėtų skaudžiai kirsti per kišenes, nes regionuose turto vertė nėra didelė. Jeigu būsto vertė – 10 tūkst. eurų, reikės mokėti 30 eurų. Tačiau žmonės turėtų kelti klausimą, kur nueis tie mokesčiai? Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, NT mokestis papildydavo savivaldybių biudžetus. Tačiau naujasis mokestis eis į valstybės biudžetą.
