„Ukrainoje yra pabėgėlių jau milijonais, ne šimtais tūkstančių. Tokius mes galime priimti – čia ir humanizmas, ir krikščionybė ir pan. Krikščionybė visur baigiasi, kada tau pradeda važiuoti stogas nuo tavo labdaros“,- laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, pabėgėlių priėmimas yra tarytum savotiška tremtis, kai nėra atsiklausiama jų norų, o ir pati Lietuva esą nenori jų priimti.
„Šitoje žemėje, lietuvių žemėje, ir taip jau esame nukentėję, kada pas mus per jėgą buvo gabenami kolonistai“, - sakė jis.
Profesorius Egidijus Aleksandravičius iš Vytauto Didžiojo universiteto sakė, kad klausimas yra ne apie tai, ar priimti pabėgėlius, ar ne. Esminis klausimas, anot jo, yra tas, kaip padauginti dirbančiųjų šalyje skaičių:
„Daugelis šiandieninių radijo klausytojų, dar galinčių pašnekėti, po 20 metų gal neturės, kas jiems mokės pensijas, jeigu jie dar bus gyvi. Kitaip sakant, darykime viską, kad iš šito krašto nebėgtų žmonės, kad atvažiuotų, o atvažiavę džiaugtųsi ir sakytų, kad tai – gražiausias pasaulio kraštas, ir pabėgėliams taip pat“, - kalbėjo E. Aleksandravičius.
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje reiktų labiau mylėti žmones, kad jiems nereiktų emigruoti:
„Mūsų požiūris į žmones apskritai yra katastrofiškas, jau nekalbu apie tuos politikus, nesąmones šnekančius. Turime kylančią ekonomiką, ir bėgančius iš krašto žmones. (..) Uždirbame jau nemažai, bet mylėti žmonių nepradėjome – lietuviai bėga iš Lietuvos“,- sakė E. Aleksandravičius.
Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai Briuselyje sutarė, kaip ES šalims pasidalinti 40 tūkstančių pabėgėlių, kurie jau yra apsistoję Italijoje ir Graikijoje. Susitikimo metu buvo nuspręsta, kad 325 pabėgėlius Lietuva priims nuo 2016 metų pradžios, pirminiais duomenimis, didžiąją dalį pabėgėlių sudarys sirai. Anot prezidentės Dalios Grybauskaitės, šis skaičius realus, objektyvus, pasiūlytas Baltijos šalių ir mums pakeliamas. Jis daugiau nei dvigubai mažesnis už ankščiau siūlytą skaičių 710.
