Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad nacionalinė elektros energetikos bendrovė „Leo LT“ buvo sukurta tik pelno siekimui. Afera šį valstybės ir privataus kapitalo sandorį vadinantis advokatas tvirtina, kad išformuoti „Leo LT“ nėra jokių teisinių trukdžių.
Mat Konstitucinis teismas nurodė keletą pačių svarbiausių teisinių pagrindų tokiam veiksmui atlikti.
- Išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės prispausta Vyriausybė prabilo apie tai, kad "Leo LT" būtina išformuoti. Tačiau privatus investuotojas "NDX Energija" neketina pasitraukti iš šio milijardinio sandorio tuščiomis rankomis. Ar yra sprendimas, kad ir avys liktų sveikos, ir vilkas sotus, tai yra, kad abi suinteresuotos pusės - valstybė ir privatus investuotojas - išsiskirtų taikiai, patirdamos mažiausius įmanomus nuostolius?, - naujienų portalas Valstietis.lt paklausė K.Čilinsko.
- Tai numatyta Civiliniame kodekse. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija. Restitucija reiškia tai, kad visos sandoryje dalyvaujančios šalys pasiima atgal tai, ką įnešė. Šią procedūrą galima atlikti per porą dienų. Pripažinti „Leo LT" sandorį niekiniu yra labai daug teisinių pagrindų. Porą pačių svarbiausių nurodė ir Konstitucinis teismas, vertindamas sandorį palaiminusį įstatymą. Ką jau kalbėti apie patį sandorį, kuriame yra daug vienpusiškai privačiam savininkui naudingų nuostatų.
- O kas turėtų padengti jau padarytas milijonines "Leo LT" išlaidas?
- Abi šalys - valstybė ir "NDX Energija" - proporcingai, pagal turimas akcijas, turėtų padengti dideles išlaidas. Juk jau išmokėti ir tebemokami milijonai valdybos nariams, privačiam investuotojui naudingas išvadas teikusiems ekspertams (kurių dabar jau nebeliko, todėl nebėra iš ko ir pareikalauti atsakomybės). Visos išlaidos iki šiol buvo dengiamos iš valstybės kišenės.
- Jei teisiškai viskas yra taip paprasta, kodėl "Leo LT" likimas sprendžiamas taip lėtai ir sunkiai?
- Viską galima išspręsti, jei tai būtų sprendžiama dabar. Tačiau problema, kad Vyriausybės su privačiais savininkai žaidžia puikiai koordinuotą gražų žaidimą. Kaip sakau, tuoj vyks sekantis "prichvatizacijos" etapas. Šį etapą labai tvarkingai ir koordinuotai įgyvendina tiek Vyriausybės atstovai, tiek privatūs savininkai. Pirmasis etapas buvo, kai valstybė atidavė maždaug 7 mlrd. litų vertės kapitalą "Leo LT", o antrasis - iš ES ateinantis maždaug 30 mlrd. litų vertės kapitalas energetiniams projektams vykdyti.
Abiejų partnerių žaidimo esmė - teigti, kad "Leo LT" bus išformuota, tačiau viską vilkinti tol, kol Vyriausybės duoda sutikimą "Leo LT" dukterinėms įmonėms padaryti paraiškas ES pinigams gauti. Tuomet prezidentei ant ant stalo guls išvados, kad "žinoma būtų gerai panaikinti sandorį, bet, žinote, tokie milijardai jau atėjo iš ES, tai ką dabar daryti? Jei panaikinsime "Leo LT", tai tų lėšų jau nebeturėsim, tai yra praras ne tik privatus savininkas, bet ir valstybė".
Tyliai apgaudinėjant ir nesuteikiant žmonėms informacijos, pinigų paėmimo į privačią kišenę aferą pavyks įvykdyti. Politikams kažkodėl atrodo, kad yra gerai, jei pinigai pateks į privačią kišenę. Sunku pasakyt, kodėl toks didelis interesas yra, gal politikams privatūs savininkai padeda prieš rinkimus?
"Leo LT" afera turi konkretų terminą - iki 2015 metų. Juk nėra užsibrėžta, kad reikia pastatyti atominę elektrinę. Puikiai žinome, kad per šešis metus atominės elektrinės nepastatysim. Kita sandorio data - 2010 m. gegužis, kuomet bus galima pardavinėti akcijas. Taigi, numatyti du planai. Minimalus - per du metus pasiimti 7 mlrd. litų kapitalo ir gauti savo porciją į privačią bendrovę. Antroji plano dalis - iš ateinančių 30 mlrd. valstybės lėšų vėl atsirėžti 7 mlrd. lėšų, o ateinančiais metais parduoti turimas akcijas.
"Leo LT" sandoris suplanuotas tik pinigų paėmimui, o ne atominės elektrinės statybai, kurią, specialistų skaičiavimais, numatyta pabaigti statyti iki 2025 metų.
