Plačiau kalbame su kelių policijos viršininku Vytautu Grašiu.
Baigiasi karantinas, kiek suintensyvėjo eismas mūsų keliuose?
Mes neskaičiuojame. Policija neskaičiuoja, kiek transporto priemonių dalyvauja eisme, bet visi pastebime, kad lyginant, kas dėjosi pirmomis karantino dienomis, kovo mėnesį eismas šiai dienai atsistoja į tas normalias, įprastas vėžes. Vasaros vėžes, vasarą jis būna mažiau intensyvus negu pavasarį ar žiemą, bet grįžta į savo vietas eisme.
O kalbant apie pažeidimus, sakot, jūs srautų nematot, bet matot, kiek yra eismo apžeidimų. Tai jeigu sugretinus su pernai metais ar panašiai, o gal žmonės mažiau važiuoja, mažiau eismo įvykių?
Tenka apgailestauti, kad žmonės važiuoja, bet tikrai nedidelė dalis nesilaiko kelių eismo taisyklių dėl to būna fiksuojami tie patys pažeidimai. Tų pažeidimų skaičiai verčia susimąstyti apie tai, kaip mes atsakingai dalyvaujam eisme. Ir vienas iš pagrindinių pažeidimų tai nustatyto leistino greičio viršijimas. Ir dėl šitų priežasčių įvyksta tos skaudžiosios eismo nelaimės, aki nukenčia būna sužalojami ar žūsta žmonės.
Matot tikriausiai tendencijas tas greičio viršijimas dažnesnis miestuose ar užmiesčiuose. Kur žmonės linkę labiau paspausti?
Įvairiai, mėgsta pasismaginti, nepaisyti saugaus greičio ir užmiesčiuose. Bet kadangi mes didesnį dėmesį skyrėme miestams, kilnojami greičio matuokliai daugiau laiko dirba mieto teritorijose, tai daugiau tokių pažeidimų ir fiksuojame miestų teritorijose.
Kiek yra tas procentas, kur vairuotojai viršija greitį? 10 – 20 km/h? Koks dažniausias pažeidimas?
Didžiausia dalis nėra dideli viršijimai, nors vėlgi, viršijimas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nuo 11 iki 30 km/h greitis viršijamas būtent šita dalis tenka daugiausiai. Turbūt mes patys ilgą laikotarpį toleravom tokį elgesį ir dabar, kuomet vykdomos greičio kontrolės priemonės, diskutuojama, kad 10 km viršytas greitis ne tiek svarbus, tačiau įvykus nelaimei, eismo įvykiui tas 10 km/h skirtumas kartais būna lemiamas ir skausmingas.
Per tą laikotarpį kiek baudų skyrėt?
Aš jums kitaip pasakysiu – šiais metais Lietuvos keliuose žuvo 63 žmonės, o greitis – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko žūsta žmonės. Taip pat mūsų keliuose buvo sužalota virš 1300 žmonių. Tai tikrai didelis skaičius, nors jis, be abejo, šiek tiek mažesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
O kaip su neblaiviais vairuotojais? Nemažai buvo ir kalbėta, dėta pastangų, kad juos išaiškint, nubaust, Ar galima manyt, kad į teigiamą pusę sukasi situacija?
Manau, kad 3500 neblaivių vairuotojų sulaikytų Lietuvos keliuose per šių metų penkis mėnesius rodo, kad turime problemą, turime rūpestį. Ir niekaip kitaip, kaip potencialių keliančių pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai aš jų pavadinti negaliu. Juolab, kad 1800 vairuotojų, kurie tikrinant alkoholio kiekį įpūtė daugiau negu 1,5 promilės, tai yra baudžiamoji atsakomybė. Tai tikrai verčia susimąstyti. Bet, kita vertus, ne vien tik automobilių vairuotojai sėda už vairo būdami neblaivūs ir kelia pavojų – tą patį daro ir dviračių vairuotojai, kurių mes per šitą laikotarpį daugiau nei du tūkstančius nustatėme, netgi 23 vadeliotojus, kurie buvo apsvaigę ir kėlė pavojų sau ir aplinkiniams.
Dabar minėjot neblaivius vadeliotojus ir dviratininkus. Tai jeigu tai automobilio vairuotojas, galima atimt teises, jeigu dviratininkas ar vadeliotojas ką jūs su tokiais darot? Atrodo, pagavo, pabarė ir viskas?
Ne, jiems yra paskiriama piniginė bauda. Numatytos sankcijos, jos pakankamai skausmingos atsakomybės susilaukia ir dviračių vairuotojai.
Kokia bauda gali grėst dviratininkui neblaiviam arba vadeliotojui?
Nepasakysiu pinigine, bet keli šimtai eurų bauda yra numatyta.
